Su kiekvienu sezonu didėjanti patirtis leidžia 25-erių J. Gelžiniui sėkmingai konkuruoti su čempionato lyderiais. Sportininkas tiki, kad šiemet gali pavykti bendroje įskaitoje patekti į trejetuką. Toks yra minimalus J. Gelžinio tikslas šiems metams.
„Porsche Carreca“ taurės čempionatą sudaro dešimt varžybų savaitgalių, per vieną jų įvyksta dvejos lenktynės.
Po keturių iš dvidešimties čempionato etapų lietuvis nusileidžia tik po sunkios ligos į sportą sugrįžusiam 2010 m. „Formulės-2” nugalėtojui Deanui Stonemanui.
2011 metų geriausio šalies metų lenktynininkas papasakojo apie šių metų tikslus, savo įtemptą dienotvarkę, svajones bei konkurenciją su broliu.
- Praėjusį sezoną likote ketvirtoje vietoje. Kaip vertinate šį rezultatą? - paklausė portalas lrytas.lt.
- Taip, iki pat paskutinio etapo turėjau šansų pakilti į trejetuką, net užimti ir antrą vietą. Paskutinio etapo pirmą važiavimą užtikrintai laimėjau, antrame mūsų strategija nepasiteisino. Stipriai lijo, mes neteisingai paruošėme automobilį lenktynėms. Tai kainavo labai daug.
Reikėjo rizikuoti, tačiau rizika nepasiteisino, praradau taškus. Kol kas optimistinė šio sezono pradžia, reikia nedaryti klaidų, kiekviename etape rinkti taškus. Bus dar trasų, kur man nelabai seksis, bus ir labai sėkmingų etapų.
- Ar konkurencija yra didesnė nei pernai?
- Iš viso varžosi 16 lenktynininkų, dauguma jų yra labai stiprūs. Atsirado ir „Porsche Carrera Cup“ Iššūkio lenktynės, dauguma mažiau patyrusių čia varžosi, kad galėtų kovoti dėl aukštesnių pozicijų. Galbūt pilotų skaičius lyginant su ankstesniais metais sumažėjo, tačiau nereiškia, kad šiemet lengviau yra laimėti nei pernai.
Didžiausia sensacija tapo 22 metų Deano Stonemano sugrįžimas į automobilių sportą po dvejų metų kovos su sėklidžių vėžiu. Britas, 2010 m. tapęs „Formulės 2“ lenktynių nugalėtoju, to sezono pabaigoje dalyvavo kaip „Williams F1“ komandos atstovas bandymuose Abu Dabio trasoje ir 2011 m. ketino startuoti „Formula Renault 3.5“ serijoje, tačiau sparčiai kylančią karjerą sustabdė liga.
Įveikęs ją po reabilitacijos lenktynininkas grįžo į autosportą. Tai labai stiprus žmogus, manau, nugalėjęs vėžį, jis tapo dar stipresniu.
- Kokie jūsų lūkesčiai šiam sezonui, koks yra tikslas?
- Žinoma, geriau negu pernai, tai vieta pirmame trejetuke, kuo aukštesnė pozicija.
- Ketvirtus metus varžaisi Anglijoje „Porsche Carrera“ taurės varžybose, ar ta patirtis - didelis pranašumas prieš kitus lenktynininkus?
- Paprastai po sezono įvyksta nemažai pokyčių, ateina nauji lenktynininkai, dalis pasitraukia. Yra tokių, kurie dar prieš mano lenktyniavimą Anglijoje jau dalyvavo ne vienerius metus.
Aš labai daug įgijau patirties. Peržiūrėjus pirmųjų lenktynių įrašus, suprantu, koks aš dar buvau „žalias“, progresas pastebimas. Jis, žinoma, padeda kovoti.
Per sezoną – tik du vienodi posūkiai
- Koks jūsų savaitės ritmas lenktynių sezono metu?
- Lenktynių savaitę į Angliją išvykstame jau trečiadienį, savaitgalį vyksta du etapai, sekmadienį vakare susipakuojame daiktus ir skrendame atgal į Lietuvą. Pirmadienį popiet jau būname namuose.
Ne tiek daug to laiko būnu išvykęs, kaip galbūt visiems atrodo. Kiti galvoja, kad aš ten gyvenu.
Per metus yra dešimt savaitgalių, kada vyksta lenktynės. Jų pradžia – pavasarį, sezonas baigiasi vėlyvą rudenį.
Be pačių lenktynių yra įvairių testų, kitų smulkesnių varžybų. Ypač vasara labai greitai prabėga, sezono metu laisvų savaitgalių beveik neturiu.
Artimiausias startas – gegužės 5 dieną, Thruxtono trasoje. Ji yra išskirtinė, nes ji Anglijoje yra „greičiausia“, vidutinis „Porsche“ automobilių greitis siekia apie 190 kilometrų per valandą.
Baisiausia yra tai, kad trasoje nėra specialių stabdymo zonų, kurias vadiname „bulvėmis“, tai speciali žvyro danga, ant kurios užvažiavus automobiliui sparčiai mažėja jo greitis.
Vietoj žvyro iškart šalia trasos yra žolė, palyjus ji tampa ypač slidi. Tad išlėkti už trasos ribų yra labai pavojinga, automobilis tampa nevaldomu.
- Ar yra trasų, kuriose jums sekasi geriau, o rezultatas paprastai būna geresnis?
- Kiekvienas vairuotojas turi savo trasas, kurios jam labiau patinka, yra atradęs būdų, kaip tam tikrose vietose galima ją greitai įveikti ir laimėti vieną dešimtąją sekundės dalį.
Taip pat ir aš turiu trasų, kur man geriau sekasi. Pavyzdžiui, pirmojo etapo „Brands Hatch Indy“ trasos aš tikrai nemėgstu. Užėmiau antrą ir trečią vietas, tai man labai geras rezultatas, nes toje trasoje važiuoti man sunku.
Doningtone, antroje trasoje, antra ir trečios vietos man nėra geros, nes paprastai man ten geriau sekasi.
Yra 10 savaitgalių ir dešimt skirtingų trasų. Tai ir yra įdomiausia, nei karto nesikartoja lenktynės toje pačioje trasoje. Išskyrus „Brands Hatch Indie“ trasą, kurioje vyksta pirmas ir paskutinis etapas, tačiau ta pati trasa dar turi skirtingas versijas.
Tad per sezoną įveikiami tik du vienodi posūkiai.
- Prieš Didžiosios Britanijos „Porsche Carrera“ taurės lenktynes varžėtės analogiškose Skandinavijos lenktynėse, kokie yra skirtumai tarp šių čempionatų?
- Taip, Skandinavijoje taip pat buvo pakankamai sudėtinga, ypač dėl to, kad trasos labai siauros ir nuo kitų Europos trasų ženkliai skiriasi. Po ne kokios kvalifikacijos aplenkti varžovą buvo labai labai sudėtinga.
Anglijoje kur kas geriau. Pavyzdžiui, Silverstone vyksta „Formulė-1” etapas, tai universali trasa, kaip ir Doningtono. Daug įdomių, skirtingų trasų, aukštas lygis, žinomi vardai, įdomu.
- Ar tiesa, kad jūsų svajonė yra prestižinės „Porsche Super Cup“ lenktynės?
- Tų svajonių yra ne viena. Labai daug veiksnių lemia jų išsipildymą. Rėmėjų parama, nusiteikimas, ambicijos, fizinė forma. Visada noriu varžytis su aukšto meistriškumo sportininkais stipriame čempionate.
Man patinka kovoti. Jaučiu daugiau malonumo, bandydamas kitus pavyti, perprasti visą sistemą, nei užtikrintai važiuoti pirmam žemo lygio lenktynėse kur nuolat laimi, nes tokiu atveju tu nebetobulėji.
Noriu daryti kuo ilgiau tai, kas man patinka. Važiuoti, už tai gauti pinigus ir mėgautis lenktynėmis.
- Kalbant apie pinigus, ar „Porsche Carrera Cup“ lenktynių piniginiai prizai gali kompensuoti išlaidas?
- Taip, yra piniginiai prizai užėmus aukštą vietą, bet jie vėlgi yra skirti pasiruošimui kitoms lenktynėms, technikai, tad sakyti, kad iš to aš gyvenu, negalima.
Talentų akademijoje - „Formulės-1” piloto patarimai
- Dalyvavote „FIA talentų akademijos“ kursuose, į kurią pakliūna tik pora dešimčių geriausių, perspektyviausių pasaulio jaunųjų lenktynininkų, kaip sekėsi, kokios patirties įgijote?
- Esu dėkingas Lietuvos automobilių federacijai, kad ji mane rekomendavo. Dalyvavau atrankoje, po važiavimo testų, fizinio pasiruošimo užduočių buvau atrinktas tarp 18-os perspektyviausių pasaulio lenktynininkų.
Sužinojau labai daug naudingos medžiagos, sutikau be galo įdomių žmonių, pavyzdžiui Alexanderis Wurzas, kuris anksčiau varžėsi „Formulė-1” lenktynėse. Teko bendrauti su pasaulio ralio čempiono Richardo Burnso šturmanu. Jie suteikė neįkainojamų žinių. Akcentavo fizinės formos reikšmę.
Kursų metu imitavome tai, ką mes patiriame mašinoje. Tai buvo specialūs treniruokliai, buvome uždaryti į tokią kamerą, kurioje temperatūra ir drėgmė prilygsta automobilio, skriejančio lenktynėse. Fizinė forma lemia kaip tu priimi sprendimus, kaip keičiasi reakcijos laikas skirtingomis apkrovos sąlygomis.
Viena kursų sesija trūko maždaug savaitę, iš viso 6 tokie užsiėmimai per metus skirtingose Europos dalyse.
Pirmoji kursų savaitė buvo skirta fizinėms pratyboms, Edinburge. Vėliau užsiėmimai vyko slidinėjimo kurorte. Buvo labai įdomu. Lipome į kalnus, laukė netikėtos užduotys, kur niekada nebuvome jų darę. Nepaprastai buvo įdomu palyginti save su kitais. Pavyzdžiui, reikėjo leistis su virve nuo 50 metrų aukščio uolos, atsispiriant nuo jos kojomis.
Matai, kad kitiems tai taip pat sudėtinga,tačiau visi tą daro ir įveikia užduotį, vadinasi, ir tu negali sustoti, privalai tą atlikti. Negali pasakyti: „Aš nesugebu, bijau aukščio.“
- Kokių svarbiausių dalykų jums suteikė akademija?
- Daug techninių vairavimo žinių. Lietuvoje nėra tiek daug mokoma vairavimo ypatumų, trūksta teorijos žinių vairuotojams. Be to, ir fizinis pasiruošimas, nusiteikimas, motyvacijos aspektai. Daug veiksnių, smulkmenų, kurios yra labai svarbios.
- Kaip yra svarbu gerai fiziškai paruošti kūną lenktynėms?
- Sunku tiksliai tai įvertinti lenktynių laiko atžvilgiu, tačiau neabejotina, jis yra svarbus.
Asmeniškai aš prieš sezoną bėgioju krosus, lavinu raumenis su nedideliais svoriais. Lenktynininkams turėti didelio raumenų masyvo nereikia, tiesiog kuo mažiau sveri, tuo varžybų metu mažesnė kūnui apkrova. Įsivaizduokite, posūkio metu lenktynininkui apkrova padidėja 2,5 karto. Vadinasi, ranka sveria du su pusę karto daugiau ir reikia atlikti įvairius judesius, kūnas yra įsitempęs. Kuo kūno masė didesnė, tuo yra sunkiau lenktyniauti.
Brolio konkurencijos nebijo
- Kaip sekasi 22 metų broliui Ignui Gelžiniui, kuris antrus metus dalyvauja „Renault Clio Cup“ serijos lenktynėse?
- Jis daug mokosi. Kiekviename etape jam sekasi vis geriau. Tik paskutiniame etape jam kiek nepasisekė, jį iš trasos išstūmė varžovai. Jo daug tiesesnis, trumpesnis kelias siekiant kokybės, kai šalia esu aš, tėtis. Esame daug žinių sukaupę ir jas perduodame broliui.
- Ar teiraujasi jis jūsų patarimų?
- Žinoma, tiek manęs, tiek kitų kolegų, dalinamės jais. Kartais jis pats pareiškia nuomonę, išsako savo poziciją, kaip tam tikrą posūkį geriau įveikti. Geriau yra išklausyti visų nuomones ir po to pačiam pabandyti tą trasoje, rasti geriausią sprendimą, o ne užsispirti ir vadovautis savo nuomone.
- Nėra baisu, kad brolis gali jus pranokti ir aplenkti?
- Man patinka konkurencija (red. - šypsosi).
- Ar mėgstate greitį gatvėse?
- Nelakstau aš mieste. Yra klaidingas įsitikinimas, kad jei aš dalyvauju automobilių lenktynėse, vadinasi, mėgstu greitį ir mieste, važiuodamas paprastu automobiliu. Be to, visi mano, kad beprotiškai turėčiau rūpintis asmeniu automobiliu. To taip pat nėra. Lenktyninis automobilis skirtas varžyboms, o mieste mašina man tik susisiekimo priemonė, kuri neturi būti galinga.
- Koks jūsų gyvenimas šalia lenktynių, laisvu nuo lenktynių laiku?
- Laisvalaikio vasarą daug neturiu. Kaip ir visi normalūs žmonės, mėgstu leisti laiką su draugais, labai mėgstu žaisti tenisą, važinėti dviračiu, kitaip sakant, aktyvus laisvalaikis, kuris leistų lavinti kūną, reikalautų fizinių jėgų.
- Nuo ko reikėtų pradėti vaikui, kuris beprotiškai norėtų dalyvauti lenktynėse, skrieti automobiliu trasoje?
- Šiemet atsidaro „FIA kartingų akademija“. Prašyti tėvelių, kad į ją užrašytų. Reikia anksti pradėti treniruotis. Galbūt čia turėtų būti ir tėvų noras bei iniciatyva, o ne tik didžiulis vaiko troškimas.
***
