Vaida sako, kad gerai šuniu besirūpinantys šeimininkai nebemaitina šunų košėmis ar tuo, kas lieka nuo stalo ir nemano, kad šunį užtenka išvesti į lauką porą kartų per dieną po penkiolika minučių. Jie užsiima pačiu įvairiausiu sportu: krosu su šunimis, šunų kinkiniais, dviračiais su šunimis, lauko bandymais medžiokliniams šunims, šunų vikrumo varžybomis, paklusnumo varžybomis, biatlonu, jėgos ir ištvermės varžybomis.
„Sportuojantys šunys gyvena visavertį, įdomų gyvenimą ir teikia džiaugsmą savo šeimininkams, o ne tunka sėdėdami ant sofutės ir kenkia viską grauždami, staugdami iš neturėjimo ką veikti. Kai šunys sportuoja, mažėja šunų agresijos atvejų, nes šuo tinkamai išsikrauna“, – teigė V. Valasimaitė.
Sveika gyvensena – ne tik sportiškas gyvenimo būdas, bet ir sveika visavertė mityba. Jei anksčiau šunų maistų pasirinkimas buvo ne toks didelis, tai dabar tikrai galima pasiklysti jų pasiūloje.
„Visada reikėtų maistą rinktis tikrai ne pagal pakuotę ar kainą, labai svarbi maisto sudėtis. Gerai, kai šunį galima maitinti išvis natūraliais, neapdirbtais produktais – mėsa ir jos subproduktais. Tačiau ilgą laiką tai buvo nepatogu, nes iš skerdyklų gautų mėsos atraižų dalinimas porcijomis ir šaldymas atimdavo daug laiko ir pastangų, užimdavo nemažai vietos ir namų virtuvė atrodydavo kaip skerdykla. Dabar to daryti jau nebereikia, galima tiesiog užsisakyti paruošto porcijuoto natūralaus šunų maisto“, – sakė Vaida.
Inga Andrulevičienė, asociacijos „Už laimingus šunis“ prezidentė ir natūralaus šunų maisto kompanijos „Rafus“ įkūrėja, įsitikinusi, kad blogai maitinamas šuo negali tinkamai vystytis. „Tinkama mityba leidžia palaikyti reikiamą energijos kiekį, tuomet šiuo gali tinkamai judėti ir vykdyti veislės funkcijas. Visada labai svarbu pradėti nuo mitybos, o tada ją derinti su tinkamu šuniui ir įdomiu šeimininkui fiziniu krūviu“, – kalbėjo I. Andrulevičienė.
Specialistai sako, kad šiuolaikiniame gyvenime stresą patiria ne tik žmonės, bet ir šunys. Stresą gali kelti atsiskyrimo baimė, kai šuo paliekamas vienas namuose, miesto triukšmas su neįprastais kvapais ir vaizdais, šalia esantys gyvūnai.
„Labai svarbu šunelius nuo mažens socializuoti, pažindinti su juos supsiančia aplinka. Bet net ir gerai socializuotam šuniui, kaip ir jo šeimininkui reikia kuo daugiau laiko praleisti gamtoje. Pasivaikščiojimai miške, laukuose, maudynės ežeruose, šėlsmas pajūryje niekuomet neatstos net ilgiausio pasivaikščiojimo mieste“, – įsitikinusi veterinarė.
Šunų laimė, kaip ir žmonių, skirtinga, sako veterinarijos gydytoja. „Kartais ir žmogus kariamas pripranta – paskęsta savo kasdienybėje, nebemato siekių, nebeturi svajonių, nebereikia jam gamtos ir ieškojimų. Taip ir su šunimis. Vienas jaučiasi laimingas voljere, gaudamas savo kasdienį maisto davinį ir sulaukęs vieno kito paglostymo, kitas baisiai nusivilia, kad šiandien nepavyko patekti į automobilį, išvažiuoti į gamtą ir visą dieną praleisti su šeimininku visokioje smagioje veikloje.
Nemanau, kad bet kuris nuo grandinės paleistas šuo atsisakytų bendravimo su šeimininku, visavertės mitybos ir savo noru vėl grįžtų prie grandinės ir dubens košės. Šuniui suteikus geresnį gyvenimą jis pasikeičia, tikrai atrodo besidžiaugiantis gyvenimu, šeimininku ir netgi šypsosi. Taip, laimingi šunys šypsosi“, – teigė V. Valašimaitė.
