Turbūt retas šeimininkas nėra susidūręs su augintiniui nustatyta diagnoze – ausų uždegimu.
Tad kas gi šią ligą lemia? Ar įmanoma galimam ausies uždegimui užkirsti kelią? Pagaliau, kaip šią ligą reikėtų gydyti?
Gali būti kaltos ausų erkutės
Ausų uždegimą sukeliančios priežastys gali būti pirminės ir antrinės.
Dažniausiai pasitaikančios pirminės priežastys, kurios tiesiogiai sukelia uždegimą šunų ausyse yra: alergija-atopija, jautrumas maistui ir parazitai (tai yra, ausų erkutės).
Taip pat šuniui uždegimą gali sukelti į ausį patekęs svetimkūnis. Paprastai tai būna žolės akuotas.
Išorinės ausies uždegimą gali sukelti ir ligos, tokios kaip hipotiroidizmas, taip pat pagrindiniai keratinizacijos sutrikimai.
Katėms ausų uždegimas gali kilti dėl panašių pirminių priežasčių, kaip ir šunims. Dažniausiai dėl to būna kaltos ausų erkutės.
Taip pat viena iš ausų uždegimą katėms sukeliančių veiksnių gali būti atopija ir jautrumas maistui.
Rečiau pagrindinėmis kačių, o taip pat ir šunų išorinės ausies uždegimo priežastimis būna ausų polipai, svetimkūniai, cistos ir navikai.
Pakenkti gali ir lašiukai ausims
Antrinės ausų uždegimo priežastys būna bakterijų ir mieliagrybių sukeltos infekcijos.
Gyvūnams dažniausiai pasitaiko: Malassezia genties mieliagrybis, Pseudomona, ir Staphylococcus bakterinės infekcijos.
Taip pat ototoksiškumą gali sukelti ir vaistai, pavyzdžiui, lašiukai ausims. Tai dar labiau paūmina ligos vystymąsi.
Kodėl uždegimas ilgai nepraeina?
Kartais ausų uždegimas ilgai nepraeina. Tai lemia veiksniai, sunkinantys ausų uždegimo išgijimą.
Vienas iš tokių veiksnių yra apsunkintas savaiminis ausies valymosi mechanizmas, kuris atsiranda dėl išorinės ausies kanalo hiperplazijos.
Sveikimą sunkina ir vidurinės ausies uždegimas.
Nepakankama epitelinių ląstelių migracija yra dar vienas šunims labai svarbus veiksnys, dėl kurio uždegimas gyja sunkiau.
Atlikti tyrimai parodė, kad ausies kanalo (nuo būgnelio iki ausies išorinės angos kanalo) išsivalymas vyksta savaime. Štai kodėl šunims, katėms ar žmonėms išties ausų valyti nereikia.
Tačiau savaiminio valymosi mechanizmo pažeidimai ir epitelio migracijos sutrikimai sukelia ausies sieros eksfoliacijos, keratinocitų ir raginio sluoksnio ląstelių padidėjimą. Šioje terpėje, vėliau pradeda daugintis mieliagrybiai ir bakterijos, kurios sukelia uždegimą.
Tokį uždegimą labai svarbu aptikti ir gydyti. Norint atstatyti normalią epitelio ląstelių migraciją, ausys turi būti laikomos švarios ilgą laiką – tol, kol atsistato normalus epitelinių ląstelių atsinaujinimas.
Ar reikia nuolatinės priežiūros?
Kyla klausimas, ar ausys, kurios per ilgą laiką buvo žalojamos, turi būti ir nuolat gydomos?
Taip, tokias ausis reikia nuolatos prižiūrėti. O jeigu tuo pačiu dar atsinaujina infekcija, reikia naudoti ir priešuždegiminius bei antimikrobinius veterinarinius vaistus.
Norint sėkmingai gydyti uždegimą, reikia išlaikyti ausį švarią ir pašalinti tai, kas nereikalinga.
Be abejo, išskyrų ausyse gali padidėti ir be uždegimo. Tad reguliariai palaikant ausų švarą, galima profilaktiškai užkirsti kelią ausų problemoms.
Priklauso ir nuo veislės
Svarbu žinoti tai, kad kai kurios gyvūnų veislės yra labiau linkusios į ausų uždegimus. Taip pat ligą gali paūminti ir drėgmės iš aplinkos poveikis, pavyzdžiui, kai gyvūnas plaukiojo lauke.
Tačiau apskritai galima labai suklysti, sprendžiant apie predisponuojančias uždegimo priežastis.
Pavyzdžiui, daug kas mano, kad labradorų retriveriai linkę į ausų problemas dėl dažno plaukiojimo.
Tačiau išties dauguma šios veislės šunų yra šiek tiek alergiški. Būtent todėl jiems ir kartojasi ausų uždegimai. Plaukiojimas tiesiog paūmina ligos vystymąsi, bet nėra pagrindinis veiksnys.
Štai kodėl dauguma dermatologų sutinka, kad labiausiai neigiamai ausis paveikia pagrindinės lėtinės odos ligos.
Nėra vienintelio vaisto
O kas dažniausiai sukelia išorinės ausies uždegimą?
Šunims labai dažna priežastis yra alergija. Alergiškiems šunims dažniausiai ausų uždegimas pasikartoja nuolat.
Dėl besikartojančių veiksnių, sunkinančių ausies uždegimo gijimą, ir antrinių priežasčių uždegimas gali pereiti ir į lėtinę stadiją. Tad ką daryti, kad to nebūtų?
Visų pirma reikia išsiaiškinti, ar pirminė priežastis yra alergija.
Šunims su pažeista savaiminio ausies valymosi sistema reikėtų skirti ypatingą dėmesį, nes jiems reikia valyti ausis tol, kol sugrįžta epitelio migracija. Jei tai nepadaroma, jokie antrinių, pirminių ar predisponuojančių veiksnių gydymo metodai nepadės.
Veterinarai pripažįsta, kad ausų uždegimas gali būti kelių galimų problemų požymis, o ne diagnozė. Nėra vieno vienintelio vaisto gydymui, todėl reikia paruošti išsamų gydymo planą kiekvienam gyvūnui individualiai.
Tirti paprasčiau
Laimė, šiuo metu yra didesnės galimybės diagnozuoti ligas, nei anksčiau.
Citologija, citologija, citologija! Labai svarbu žinoti, ką reikia gydyti, nes tik taip galima parinkti tinkamiausią gydymo planą.
Vienas iš labai naudingų tyrimų, gydant lėtines ausų ligas, yra video otoskopija. Dėl šio diagnostikos metodo ir geresnio vizualinio vaizdo gydytojai gali daug paprasčiau, lengviau ir saugiau atlikti reikalingas procedūras.
Pas veterinarą reikėtų sugrįžti
Aš visada stengiuosi klientams pabrėžti, kad reikia pakartotinai sugrįžti pas veterinarijos gydytoją, norint įsitikinti ausies švarumu ir išgijimu.
Ne visais atvejais vien per vieną apsilankymą galima tiksliai įvertinti epitelio migraciją ir savaiminio valymosi mechanizmą.
Šuo gali nustoti purtyti galvą, gali nebūti eksudato, dingti kvapas, sklindantis iš jo ausies, tačiau vis tiek jo ausies būgnelis gali būti plyšęs.
Taip pat, net jei šuo atrodo sveikesnis, ausyse gali kilti proliferacinių pasikeitimų.
Pasitaiko, kad nustojus valyti ausis, jos greitai vėl užsiteršia. Nesvarbu, kad pirminės priežasties jau nebėra, bet galbūt kažkas nebuvo iki galo padaryta.
„Neskubėk išvalyti“
O kokia yra gyvūnų ausies uždeimo gydymo strategija?
Pati svarbiausia yra pirminė diagnozė.
Uždegimui gydyti dažniausiai skiriame priešuždegiminius ir antimikrobinius veterinarinius vaistus.
Trumpam laikui, kai būna sunkūs vidurinės ausies uždegimai ir kai pacientams sunku išvalyti ausis, trumpą laiką gyvūnus gydau vien tik sisteminiais priešuždegiminiais veterinariniais vaistais.
Vėliau, pagerėjus ausų būklei, tęsiu gydymą vietiškai ausų lašais.
Pirminis ausies išvalymas yra svarbus eksudato, kuris trukdo įsisavinti veterinarinius vaistus, pašalinimui. Bet tolimesnis ilgalaikis ausų valymas taip pat yra labai svarbus.
Būna atvejų, kuomet per pirmą vizitą paskiriu sisteminį ir vietinį gydymą, neišplovus šunų ausų klinikoje.
Posakis „neskubėk išvalyti“ yra tinkamas ir savininkams, kurių šunų ausys yra skausmingos, jei imamasi valyti nuo pat pirmos dienos. Tokie šunys vėliau gali jausti baimę skausmui.
Bet, kaip ir minėjau prieš tai, jei turiu galimybę, išplauti, išvalyti ir supilti veterinarinius vaistus giliai į ausį, kad šie pasiektų proliferacinį audinį, visada taip ir darau.
Labai svarbu turėti gydymo planą, kuriame būtų keletas požiūrių. Nėra jokių stebuklingų preparatų, kurie viską greitai ir lengvai išspręstų. Tai yra visuma veiksmų, susidedančių iš klientų mokymų, citologijos, tinkamo gydymo paskyrimo.
Šiame straipsnyje norėjau atkreipti dėmesį į lėtines, besikartojančias ausų problemas.
Dažnai pasitaiko ir tokių atvejų, kai veterinarijos gydytojas neišvalo ausų, neatlieka tyrimų ir iš karto, po trumpos vizualinės apžiūros, paskiria ausų lašus. Ir šuo pasveiksta bei daugiau jokių problemų neturi.
