Tiesa, karvedys jos neteko mūšyje, o maniškis kornreksas toks gimė – kaip aiškino veterinarai, apsigimimų pasitaiko neva dėl to, kad tos pačios veislės gyvūnai veisiami nesilaikant taisyklių ir neretai jauniklių susilaukia „giminės“. Matyt, maniškis Kutuzovas ir buvo tokios kraujomaišos vaisius.
Bet ši istorija – ne apie tai. Kutuzovas – tikrai supratingas katinas. Jis puikiai supranta žodžius „negalima“ ar „šaunuolis“, noriai pasitinka svečius, mėgsta draugiją (kai jos ne per daug) ir yra neišrankus ėdalui. Todėl būdamas toks protingas, jis atsisako ėdesio, kuris, jo nuomone, yra visiškas šlamštas. Tokiu šlamštu Kutuzovas laiko ir piliulę nuo kirmėlių, kurią, pagal taisykles, privalo praryti likus kone dviem savaitėms iki skiepų.
Jei, prarijus piliulę, per dvi savaites kirmėlės nepasirodo, skiepyti galima.
Tačiau kaip priversti Kutuzovą praryti tą piliulę, kurios keistą kvapą užuodžiu net aš, nors ir nesu apdovanota tokia gera uosle kaip mano katinas? Ta piliulė, beje, nepigi, – 2, 32 euro.
Tos piliulės kvapas toks atstumiantis, kad visos kirmėlės, jei Kutuzovas jų turėtų, neabejotinai atsisakyti ją ryti.
Ryžausi piliulę sutrinti ir sumaišyti su „šlapiu“ ėdalu, kurio Kutuzovas gauna ne taip jau dažnai ir kurį mėgsta. Tačiau Kutuzovas ne kvailys, Kutuzovas viską supranta, todėl teko jį kelias dienas „badu marinti“, bet ėdalo su piliule jis vis tiek beveik nepalietė. Paknaibė vos vos, kai jau labai labai norėjo ėsti, tačiau skonis, matyt, nepatiko, todėl verčiau nutarė paragauti dubenyje gulinčio pomidoro. O pomidorų Kutuzovas iki šiol dar nebuvo ėdęs, todėl mėgstamu ėdalu jų nepavadinčiau.
Visi gudrūs aiškinti, kai šaukštai jau po pietų, kad piliulę gal reikėjo vandenyje tirpdyti. Gal ir reikėjo, bet kas garantuos, kad tą vandenį Kutuzovas laktų? Nes jis apskritai mėgsta lakti vandenį iš bėgančio čiaupo. Tokiame vandenyje piliulės neištirpdysi.
Nė už ką nepatikėsiu, kad farmacininkai šiais laikais neįstengia pagaminti bekvapių piliulių, kurių kvapo neužuosčiau ne tik aš, bet ir mano katinas.
* * *
Vaida Valašimaitė, veterinarijos gydytoja: „Piliulę nuo kirmėlių katėms reikia sugirdyti septynios-dešimt dienų prieš skiepus. Šios piliulės pagrindinė veiklioji medžiaga prazikvantelis naikina apvaliąsias kirmėles, pavyzdžiui, askarides.
Katinams suduoti piliules iš tiesų pakankamai sudėtinga. Žinau, kad katinų augintojai dėl to turi daug problemų.
Nerekomenduojame maišyti šią piliulę su ėdalu, nes katės labai atidžiai renkasi, ką ėda.
Yra kačių, kurias galima apgauti aplipdžius tabletę sviestu. Pirmasis sviesto rutuliukas turėtų būti be priedų – katė pasitikrina, ką ėda. Antrasis rutuliukas turėtų būti sviestu aplipdyta piliulė, trečiasis – vėl be nieko. Visus tris katė greitai praryja ir net nepajaučia, kad prarijo vaistus.
Užsienyje galima nusipirkti stipraus skonio ir malonaus kvapo pagalvėlių. Įkišus piliulę į tokią pagalvėlę, katė irgi nesupranta, kad buvo apgauta. Lietuvoje, deja, kol kas tokių pagalvėlių dar negalima įsigyti.
Dar vienas būdas, -- jei įmanoma, pražiodyti katę ir kuo giliau jai į gerklę sukišti piliulę, tuomet užčiaupti ir paglostyti kaklą ar papūsti į nosį. Tai sukelia rijimo refleksą“