Šie metai senose patalpose „SOS gyvūnai“ prieglaudai yra paskutiniai – 2025-aisiais šventes tiek keturkojai, tiek juos prižiūrintys darbuotojai jau sutiks kitur.
„Siekdama gerinti beglobių gyvūnų priežiūros sąlygas ir suteikti jiems dar saugesnį prieglobstį, organizacija pradėjo naujos prieglaudos projektą. Nauja prieglauda įsikurs gamtos apsuptyje, vos už 25 min. kelio automobiliu nuo Vilniaus centro, Keidžiuose.
Šiame 5 ha sklype, bus įrengti erdvesni ir patogesni voljerai, atskiri sektoriai sergantiems gyvūnams, reabilitacijos patalpos, taip pat socializacijos erdvės, kur gyvūnai galės bendrauti su savanoriais bei potencialiais šeimininkais“, – laukiančius džiugius pokyčius vardina prieglaudos vadovė Nadezda Makusheva.
Anot jos, jau 16 metų gyvuojanti, 8 tūkst. keturkojų išgelbėjusi organizacija pribrendo pokyčiams, o pastarieji ne tik išspręs esamas problemas, bet ir suteiks galimybę plėsti veiklą, o tai reiškia – išgelbėti ir suteikti kokybiškesnį gyvenimą didesniam kiekiui gyvūnų.
Naujuoju prieglaudos gyvavimo puslapiu ir jos komandos atsidavimu keturkojams džiaugiasi partneriai – draudimo bendrovė „If“.
„Prieglaudos evoliucija ir skaidrumas tik įrodo, kad reikia remti ir tai reikia tęsti. Kviečiame visuomenę toliau kartu padėti, nes teisingai panaudojama parama yra indikatorius, jog gyvūnams suteikiama visa reikalinga pagalba bei sprendžiamos opiausios problemos – skiriamas dėmesys švietimui. Rūpinimasis gyvūnais jau seniai yra „If“ kasdienybės dalis. Stengiamės ne tik finansiškai padėti šeimininkams, kai jų keturkojams ištinka nelaimė, bet ir dalintis, kaip svarbu augintiniui užtikrinti geriausią priežiūrą ir gydymą“, – nebūti abejingais ragina draudimo bendrovės „If“ Baltijos šalių komunikacijos vadovė Rasa Skunčikienė.
Beglobių skaičius auga kasmet
Tačiau geros naujienos neleidžia užmiršti liūdnų faktų. Korporacijos „Mars“ atlikti tyrimai rodo, kad 18,5 tūkst. gyvūnų Lietuvoje neturi namų.
N.Makusheva taip pat pastebi, kad beglobių gyvūnų skaičius auga kiekvienais metais. Visgi tai, sako prieglaudos atstovė, gali būti susijęs ir su teigiamu pokyčiu.
„Kuo toliau, tuo labiau žmonės tampa vis mažiau abejingi besiblaškantiems gyvūnams gatvėje, neužmerkia akių, jei kaimynystėje mato žiaurų elgesį su gyvūnu ar nepriežiūrą.
Prieglauda yra perpildyta gyvūnų, o kasdien išgirstame dešimtis naujų atvejų ir pagalbos prašymų. Deja, bet visiems negalime padėti.
Tačiau stengiamės augti ir plėstis, kad galėtume padėti kuo didesniam kiekiui gyvūnų. Pvz. lyginant praėjusių dvejų metų duomenis, 2024 m. priėmėme net 100 daugiau gyvūnų nei užpernai“, – vardina „SOS gyvūnai“ vadovė.
Kalėdinis laikotarpis – itin sunkus
Specialistai jau nebe pirmus metus kalba apie tai, kad augintinis – ne dovana. Prieglaudos ne kartą antrino ir skelbė, kad po švenčių beglobių skaičius dar išauga, mat dalis dovanotų keturkojų būna atiduodami. Visgi N.Makusheva sako, kad beglobių skaičius toks milžiniškas, kad didelio skirtumo pošventiniu periodu prieglauda net nepastebi. Tiesa, moteris neslepia, kad prieškalėdinis laikotarpis – išties įtemptas.
„Kalėdinis periodas prieglaudoms yra sunkus. Čia dirbančių žmonių yra mažai, o susidomėjimas prieglauda kaip niekada išauga, tad prie kasdienių darbų atsiranda dar papildomų veiklų.
Kartais net ne visiems spėjame tinkamai padėkoti ar su visais norinčiais padėti pabendrauti. Tačiau darome viską, ką galime ir dar kartą norime padėkoti visiems žmonėms, kurie aukoja ir padeda „SOS gyvūnams“ Kalėdiniu laikotarpiu ir visus metus“, – progos atsidėkoti nepraleido N.Makusheva.
Didžiausi iššūkiai – finansiniai
Anot jos, būtent parama ir leidžia prieglaudoms egzistuoti, o lėšų trūkumas yra esminė ir kasdienė problema.
„Gyvūnai, turintys sveikatos problemų, yra išmetami, tad gydymo kaštus turi padengti prieglauda. Taip pat kasmet auga priimamų gyvūnų kiekis, tad didėja ir išlaikymo išlaidos.
Daugiau nei 50 proc. prieglaudoje gyvenančių keturkojų yra senyvo amžiaus šunys, turintys lėtinių ligų ir sveikatos problemų. Jiems namus surasti yra labai sunku, todėl jų sveikata ir gerove iki jų gyvenimo galo rūpinasi prieglauda.
Labai gaila, bet prieglauda išgyvena tik iš žmonių ir įmonių paramos, taip pat Vilniaus miesto savivaldybė per metus skiria 5000 eurų, už ką esame jai labai dėkingi. Tad ši problema eina metai iš metų, o mes bandome neprarasti vilties, kad gyvūnų gerovė parūps ir valstybės institucijoms, ne tik gyvūnus mylintiems žmonėms“, – vilties nepraranda prieglaudos vadovė.
Ramina nuogąstaujančius
O tuos, kurie dar svarsto prisidėti, tačiau nedrįsta ar bijo būti apgauti, I. Rakauskaitė ramina ir ragina nekišti visų organizacijų „po vienu skėčiu“. Nuspręsti, kam skirti paramą ji pataria atsižvelgus į veiklos ir finansines ataskaitas, organizacijos vertybes ir tikslus.
„Taip pat atkreipti dėmesį kaip ir ar iš vis organizacija augo per savo gyvavimo laikotarpį, kokių svarbių tikslų jai pavyko pasiekti ir kokius darbus ji nuveikė“, – pridūrė moteris.
Kartais pasigirsta ir svarstančių, kam prieglaudai reikalingi pinigai? Juk aukoti galima maistu.
„Žmonės, kurie atsakingai augina gyvūnus ir jais rūpinasi, tikrai supras, kam prieglaudai yra reikalinga parama. Tiesiog pabandykite įsivaizduoti, kad vienu metu auginate apie 200 gyvūnų, kuriuos reikia pamaitinti, kai reikia nuvežti į kliniką, suduoti vaistus, išvalyti jų gyvenamąją vietą, išvesti pavedžioti.
Dar prie viso šito pridėkite tą faktą, jog kas trečias gyvūnas į prieglaudą atvyko sunkiai sužeistas, sergantis ar labai sunkios būklės. Tam, kad galėtume gyvūnams padėti reikia daug žmogiškųjų ir finansinių išteklių.
Kitas svarbus dalykas – „SOS gyvūnų“ organizacija, tam kad galėtų padėti augančiui gyvūnų kiekiui, kuriam reikia pagalbos, turi augti ir vystytis. Kasmet stengiamės gerinti gyvūnų apgyvendinimo ir priežiūros sąlygas, siekiame plėsti komandą, tam, kad kiekvienas gyvūnas gautų kuo daugiau individualaus dėmesio. Tam irgi yra reikalingos lėšos“, – aiškina N.Makusheva.
Be to, finansų reikalauja ir visuomenės švietimas – mat beglobių gyvūnų problemą „SOS gyvūnai“ stengiasi spręsti iš esmės: važiuoja į ugdymo įstaigas, komunikuoja apie problemas socialiniuose tinkluose, žiniasklaidoje.
„Taip pat vykdome Pagauk-sterilizuok-paleisk programą ir nemokamai žmonėms sterilizuojame/kastruojame kates, kadangi vis dar didžiajai daliai visuomenės yra lengviau išmesti ką tik gimusius gyvūnus, vietoj to, kad sterilizuotų savo kates ar šunis“, – pridūrė prieglaudos vadovė.
