Vyras prieš penkerius metus susipažino su moterimi, užsimezgė romantiški santykiai. Abu mylėjo šunis. Moteris pritarė draugo ketinimui įsigyti veislinį šunį, ateityje gal ir steigti veislyną. 2020-ųjų pabaigoje jie nusipirko Korsikos veislės kalytę, už ją sumokėjo 1200 eurų.
Visus reikalus tvarkė draugė. Vyras moteriai pervedė reikiamą sumą, o ji atsiskaitė su veislynu. Ji sutiko šunį prižiūrėti savaitgaliais ir kitomis dienomis, dalyvauti parodose. Šunų parodose gali dalyvauti tik augintinių savininkai, todėl dokumentuose buvo nurodytos abiejų pavardės.
2021-ųjų birželį moteris pasakė, kad palieka draugą, o šuo liks su ja, nes ji – šuns savininkė. Tokia naujiena trenkė kaip perkūnas iš giedro dangaus.
Vyras skundėsi, kad draugei buvo nė motais, jog mintis pirkti šunį kilo jam, kad šuo buvo pirktas už jo pinigus ir jis yra šuns šeimininkas ar bent bendraturtis.
Moteris atmetė siūlytus kompromisus auginti ir prižiūrėti šunį pakaitomis. Pranešusi apie skyrybas ji iškart į vyro banko sąskaitą pervedė 1200 eurų, kurie buvo sumokėti už šunį. Vyras tą pačią dieną jai pinigus pervedė atgal teigdamas, kad jam reikia ne pinigų, o šuns.
Tuomet ir prasidėjo santykių dėl šuns aiškinimasis visose įmanomose instancijose.
Vilniaus miesto penktasis policijos komisariatas pradėtą tyrimą dėl galimo savavaldžiavimo nutraukė.
Vyras kreipėsi į teismą, kad būtų nustatyta buvimo su šunimi tvarka, ir net pateikė pasiūlymą: jis pasiima šunį mėnesio pirmąją dieną šunų vedžiojimo aikštelėje devintą valandą ryto, o po mėnesio ten pat tuo pat metu jį grąžina.
Vilniaus apylinkės teismas gavo vyro prašymą išreikalauti šunį iš jo buvusios draugės, bet ji pateikė pirkimo–pardavimo sutartį, kur teigiama, kad šuns savininkė – ji. Vyras tokių dokumentų teismui nepristatė.
Moteris argumentavo, kad dviejuose teismuose nustatyta, jog šuo – jos nuosavybė, jinai jį pirko, o visas bylinėjimasis pradėtas tik iš keršto.
Vyras rašė pareiškimus visoms institucijoms, kurios įstatymiškai privalo priimti nagrinėti tokio pobūdžio istorijas.
Skundai, pareiškimai, reikalavimai teikiami jau treji metai, nurodomos vis kitos priežastys – tai moteris pagrobusi šunį, tai veislynas suklastojęs šuns kilmės ir kitus dokumentus, tai Lietuvos kinologų draugija neteikia reikiamos informacijos, tai moteris naudojanti mobingą.
Ši atsikerta, kad buvęs draugas jai gerokai apkartino gyvenimą, – nekart yra jį pastebėjusi ją sekant, jis netikėtai išdygsta jos lankomose vietose. Tai jai kelia nerimą ir baimę.
Vilniaus apylinkės teismas vyro ieškinį dėl šuns globos atmetė. Dabar savo žodį turės tarti Klaipėdos apygardos teismas, sulaukęs apeliacinio skundo.
