Tofis buvo planuotas ir ilgai lauktas šeimos narys. Kai jau pagaliau pasidavėme dukros „terorui“, pavadinimu „mums reikia šuniuko“, buvome visiškai apsisprendę imti šunį iš prieglaudos. Niekada nesupratome, kaip galima atsisakyti savo šeimos draugo ir išmesti augintinį į gatvę, todėl buvome pasiryžę gelbėjimo operacijai.
Šuns atsiradimui šeimoje vaikai turėjo pasiruošti, išmokti sutvarkyti šuns paliktas „dovanėles“. Treniruotės prasidėjo „Lesės“ prieglaudoje, kur, po kurio laiko, ir susipažinome su Tofiu. Prieš sutinkant Tofį, vedžiojome nemažai šuniukų, net turėjome savo favoritą – jauną patrakėlį Ernį, kuris turbūt jau turėjo daug pavergtų sielų, nes vieną dieną, atėję jo pavedžioti, neradome. Užtat gavome aukso puodą – Tofį, dvejų metų juodą mišrūną su trimis kojomis.
Tofį įsimylėjome iš pirmo žvilgsnio – pašėlęs, linksmas, šiek tiek suglumęs ir pasimetęs, bet toks mielas, kad jau grįžus namo visi žinojime – „It‘s a match“. Dar po kelių pasimatymų, keliavome į prieglaudą pasirašyti dokumentų.
Pirma savaitė buvo tikrai sunki – kėlimasis naktį, ėjimas į lauką vos ne kas valandą, bet viskas labai nepastebimai susitvarkė ir jau skaičiuojame 3 metus kartu. Net neįsivaizduojame gyvenimo be Tofio – ryte visi pirmiausia eina pasisveikinti su Tofiu, kuris nelegaliai įsitaiso svečių lovoje (kartais tiesiai po sunkių lauko darbų ir nesiprausęs); vakare niekas neina miegoti neatsisveikinęs. O daugiausiai su Tofiu žaidžia tas šeimos narys, kuris labiausiai priešinosi šuns atsiradimui.
Prisijungęs prie mūsų šeimos, Tofis neprarado savo šelmiškumo, bet yra visai paklusnus, kol jo dėmesio nepatraukia koks špokas, katinas ar gatve einantis šuo – tada aploja iš visos širdies, sistemingai varydamas kaimynus iš proto. O kai nevaiko kiemo svečių, mėgsta žaisti su viskuo, kas po nasrais: pagaliai, žaislai, kamuoliukai arba morkos, kurias sėkmingai pats išsirausia iš daržo. Pavargęs įsitaiso kur nors, kur negalima, bet kol niekas nemato, šita taktika veikia puikiai. O kai nori būti glostomas, aiškiai tai parodo savo lojimu.
Tofis tikrai geriausias augintinis, apie kokį tik galėjome pasvajoti. Mūsų Tofis – žmonių šuo, jam reikia, kad kažkas būtų šalia ir mes labai tuo mėgaujamės.
