Sveiki, aš Kūmas. Man 6 metai, bet mano gyvenimo istorija tokia, kad kartais atrodo, lyg būtų praėję ne metai, o visas amžius. Kiekviena diena, kurią praleidau iki šiol, buvo tarsi bandymas išgyventi. Aš atkeliavau iš Ukrainos – šalies, kurioje gimiau, tačiau ten mano gyvenimas buvo kupinas ne tik džiaugsmo, bet ir skausmo.
Mano istorija nėra paprasta, o jos dalys yra ne tokios, kurias norėtumėt išgirsti apie šunį. Niekas nežino visų detalių, bet vieną dalyką visi mato – aš neturiu apatinio žandikaulio. Tai nebuvo nelaimingas atsitikimas. Mano burnoje sprogo petarda, ir tai buvo padaryta sąmoningai…
Kai atrodė, kad blogiau būti negali, į mano gyvenimą atėjo dar didesnis siaubas – karas. Sirenos, bombų sprogimai, griūvančios sienos – visa tai tapo mano kasdienybe. Neturėjau, kur bėgti, nieko nesupratau. Mano širdis buvo persmelkta baimės ir nerimo. Galiausiai likau visiškai vienas, klaidžiojau ištuštėjusiose gatvėse, kol viena diena atnešė viltį – suradau kelią į šią prieglaudą Lietuvoje.
Kelionė iki čia buvo sunki. Kelis kartus maniau, kad nepasieksiu tikslo – ilgomis naktimis mano kūnas drebėjo nuo nuovargio, o širdis – nuo baimės. Bet štai aš čia. Ir dabar, nors mano kūnas paženklintas randais, širdyje vis dar liepsnoja viltis. Aš esu prieglaudoje, kur manęs niekas niekada nebeskriaus, bet vis tiek laukiu savo žmogaus…
Žmonės kartais stebisi, kaip man pavyksta valgyti be apatinio žandikaulio, bet aš išmokau prisitaikyti. Taip, aš valgau be didelių problemų. Mano širdis ir toliau trokšta draugystės, nepaisant visko, ką man teko iškęsti. Man patinka ilgi pasivaikščiojimai, kurių metu galiu pajausti gamtos kvapus. Bėgioju, žaidžiu, lyg būčiau vargo nematęs. Sutariu su kitais keturkojais ir esu dėkingas už kiekvieną paglostymą. Man patinka, kai žmogus paglosto man pilvą, arba tiesiog būna šalia.
Labiausiai norėčiau, kad kažkas pažvelgtų į mane ne kaip į sužeistą šunį, o kaip į draugą, kuris tik nori būti mylimas. Nors mano žvilgsnyje galima įžvelgti liūdesį, vis dar yra dalis manęs, kuri laukia šviesesnio rytojaus. Noriu tikėti, kad kažkur yra žmogus, kuris mane priims tokį, koks esu – su visais randais ir patirtais sunkumais.
Aš vis dar tikiu gerumu, nors mano istorija ir rodo priešingai. Viskas, ko aš laukiu, yra namai, kuriuose būčiau mylimas taip, kaip aš myliu žmogų – nuoširdžiai, be sąlygų ir nepaisant visko, kas įvyko praeityje.
Jei manote, kad Kūmas gali tapti Jūsų šeimos nariu, kviečiame susisiekti telefono numeriu: +370 604 26451.
