Namie visada buvo šuo, nuo mažens su visom uodegytėmis akimirksniu užsimegzdavo draugystė, lentynos užkrautos visokio pavidalo šuniukų atvaizdais, tad kuriant savarankišką gyvenimą sakydavau, kad mano nuosavose namuose šuo atsiras, turbūt, greičiau nei būtiniausi apyvokos daiktai.
Sukūrus šeimą, buvo nutarta pasidomėti keliomis veislėmis, bet bendraujant su skirtingais veislynais, viskas pakrypo link prieglaudinukų… Skelbimas po skelbimo ir juoda, didžiaausė kalytė iš Marijampolės gyvūnų mylėtojų asociacijos įstrigo mintyse. Skambutis savanorei ir jau kitą dieną važiuojam pasiimti paskutinio vados mažylio.
Limba – hiperaktyvus, jautrus ir reaktyvus šuo. Su ja į namus atkeliavo tikrai labai daug chaoso, nežinomybės ir mokymosi. Nors visad krypdavau prie šunų, niekad nebūčiau pagalvojusi, kad ši mažylė atneš tiek žinių, galimybių ir pažinčių. Kas yra reaktyvus šuo sužinojau tik eigoje, o kaip su tuo tvarkytis, mokausi iki šiol.
Mano akimis, Limba buvo sveikas, aktyvus šuniukas, bet po trečio trenerio žodžių, pagaliau patikėjau, kad ji iš tiesų yra hiperaktyvi ir turi rimto kalibro raketą uodegėlėje, tad rėžimo mokymasis jai aktualesnis nei daugumai šuniukų. Laimei, bent su baimėmis ir jautrumu pirmi metai buvo gana sėkmingi ir pavyko sukurti pasitikėjimo savimi.
Limbos gyvenimo metus su mumis kasmet skaičiuojam nuo rugsėjo, lyg mokslo metus, ir tai labai simboliška, nes mokytis su ja neįmanoma sustoti. Pirmoji vasara padėjo atrasti „hoopers“ ir „agility“ sportus. Kai energija netelpa mažam kūnelyje, o noras dirbti nesibaigia, tai sportas tapo keliu į stiprų ryšį, emocijų reguliavimą, susikalbėjimą ir reaktyvumo mažinimą. Po kelių mėnesių bėgimo per kliūtis, Limbos elgesys pasikeitė neatpažįstamai ir, minios nemėgstantis šuo, net pradėjo prisijaukinti buvimą mieste, ramias pažintis su kitais šuniukais. Galime lankytis gyvūnams skirtuose renginiuose, žygiuose, kas, atrodė, pirmus metu neįmanoma.
Nors Limba nedidukė, bet greitis ir vikrumas stebinantis, tad su ja man suspėti nėra lengva, o norint išvengti traumų, reikalingas itin geras fizinis pasirengimas. Antrąją vasarą prisibėgiojome abi ir, šiuo metu, bėgiojimo „karjera“ pristabdyta, bet sportas niekur nedingo. Jautriems šuniukams fitnesas padeda ne tik palaikyt gerą fizinę formą, bet ir sustiprėti psichologiškai, pažinti savo kūno galimybes ir skirtingas aplinkos sąlygas.
Per beveik trejus metus nesugalvoju nei vienos rimtos Limbos išdaigos. Pasipykstam dėl nepagrįsto lojimo iki šiol, bet tai viena sunkiausiai įveikiama jos savybė – sargumas, kurią paveldėjo iš mamos. Įkyrūs dėdės, kurie sugalvoja staiga, be atsiklausimo, paglostyti mielą šunytę mieste, itin nustemba tokiu balsingumu ir ne visada sėkmingai išsilaiko ant kojų, bandydami dar staigiau atsitraukti. Nejauku, kartais truputi gėda, bet Limba žino, kad savus žmones reikia saugoti, nusileisti mažesniems už save, o nuo gąsdinančių netikėtumų geriau apsiginti balsu.
Nepaisant sunkumų, atrodo, kad Limba tiesiog mano sielos šuo, nes jaučia visas emocijas, savijautą, abi esame jautraus būdo. Įdomiausia, kad jos dėka aplink atsirado visas būrys nuostabių žmonių, sukūrus Limbos „Instagram“ profilį, tapta itin šaunios šuniukų šeimininkų bendruomenės dalimi. Dažnai sakau, kad vaikystės Rimantė, matydama, kiek galiu skirti laiko ir dėmesio šuniškiems dalykams, labai labai džiaugtųsi.
Nors būna be proto sunku, nes vis dar yra iššūkis net namie atsigerti kavos, kai kartu yra Limba, bet jaučiamas ryšys, emocijos viską atperka. Išmokimas nesilyginti su kitais, nepriimti asmeniškai, kad mano šuo nėra tas mega paklusnus, stabilus uodegiukas, stipriai pakėlė ir mano savivertę. Sunkus šuo nėra nuosprendis, o nesklandumų patiriami visi, tad reikia įvertinti pažangą ir judėti toliau, džiaugtis gyvenimu kartu.
