Mano vardas Rada, ir nors aš esu tik šuo, mano istorija yra pilna skausmo ir išgyvenimų, kurie, manau, verti pasakojimo. Gimiau ant šaligatvio netoli greitkelio Ukrainoje, kur kasdien mūsų šeimą aplankydavo pavojai. Mano pirmieji gyvenimo mėnesiai buvo kupini nesaugumo ir baimės, nes automobiliai ir sunkvežimiai be perstojo dardėjo pro šalį. Viena po kitos, tragedijos pradėjo mane persekioti: pirmiausiai, vieną rūkstančią dieną, praradau mamą, o netrukus po to – ir visus savo brolius ir seseris.
Gyvenimas šalia kelio tapo dar vienu išbandymu, kurio, atrodė, negalėjau įveikti. Viena nelaiminga diena pasitvirtino šį baimę – buvau sužeista, palikta kentėti viena, be pagalbos. Trys dienos ir naktys, gulint savo kraujo baloje, buvo ilgiausios mano gyvenime. Tačiau netikėtas žmogaus gailestingumas man suteikė antrą šansą.
Po išgelbėjimo prasidėjo ilgas ir skausmingas atsigavimas. Koja, kuri buvo sužeista, galiausiai teko amputuoti. Šis įvykis mane išmokė, kad gyvenime yra dalykų, kuriuos prarandame amžiams, ir kad kartais teks gyventi su šia netektimi. Pasveikus, aš vėl ir vėl keliaudavau iš vienų laikinų namų į kitus, tačiau tikrųjų namų taip ir neradau. Net ir prasidėjus karui, kuris mus ištrėmė iš Ukrainos, aš atradau prieglobstį Lietuvoje, prieglaudoje, kuri tapo mano naujais, bet vis dar laikinais namais.
Čia, prieglaudoje, aš susipažinau su meile ir šiluma, kurios taip ilgai ieškojau, tačiau širdyje jaučiu tuštumą. Netgi tarp draugiškų veidų ir rūpestingų širdžių, viduje jaučiu didžiulį vienatvės svorį. Taip, aš mėgstu vaikus, džiaugiuosi, kai galiu bendrauti su kitais gyvūnais, tačiau ši vieta – ne mano galutinė stotelė. Man trūksta šeimos, kuri mane mylėtų ir priimtų su visomis mano praeities žaizdomis ir trūkumais.
Kartais naktimis, kai prieglaudą apgaubia tyla, aš svajoju apie namus, kurie, galbūt, vieną dieną taps mano. Svajoju apie žmogų, kuris mane pamatys ne kaip šunį su trūkumais, bet kaip draugą, su kuriuo gali dalintis gyvenimo akimirkomis. Ir nors mano svajonės dažnai ištirpsta su pirmųjų ryto spindulių šviesa, aš vis dar turiu viltį.
Mano vardas Rada. Aš esu šuo, kuris išgyveno neįsivaizduojamą skausmą ir netektis, bet vis dar turi širdyje meilės ir vilties. Ir aš vis dar laukiu to, kuris mane pasiims namo.
Jei manote, kad Rada gali tapti Jūsų šeimos nare, Gyvūnų globos organizacija „LESĖ“ kviečia susisiekti telefono numeriu: +370 604 26451.
