Žinoma, joks save gerbiantis dzūkas nesumaišė šio įspūdingo, išdidaus, Vidurinės Azijos aviganių mišrūno, sveriančio 60 kg., su grybu. Nors Darko nebuvo parsineštas pintinėje su voveraitėmis ir baravykais, tačiau gerų žmonių dėka rado laikinus namus Asociacija „Keturkojo viltis“.
Darko skaičiuoja trečius savo gyvenimo metus ir pirmuosius prieglaudoje. Iš pradžių bauginęs, Darko prieglaudoje greitai atskleidė savo švelniąją pusę, todėl dažnai savanorių yra vadinamas tiesiog katinu. Stabilus, rimtas, užmezgantis tvirtą ryšį, pasiduodantis dresūrai ir rodantis puikius rezultatus. Savanoriai kasdien mato kaip noriai jis keliauja pasivaikščioti, meiliai prisiglaudžia ir tiesiog laukia bet kokio savanorių dėmesio – jie jam yra visas pasaulis.
Tačiau Darko tikrai tinka ne kiekvienam. Nors myli žmones, jų jam be galo reikia, tačiau yra labai sargus. Ką tai reiškia? Darko teritorija visada bus Darko teritorija, kurią jis saugos ir ne visus svetimus priims su meile. Todėl labai svarbi dresūra.
Taip pat Darko turi klubų traumą, kurią patyrė seniai, galbūt net gimdamas. Kairėje klubų pusėje kaulai storesni, sustingę sąnariai. Manome, jog tai gali būti neteisingo veisimo pasekmė. Dažnai šunis auginančius žmones žinių stoka ir finansinės paskatos priveda prie šunų dauginimo. Jie nesidomi paveldimomis šunų ligomis, jų genetika, neatsižvelgiama į patinų ir patelių kilmę, naudojamas šunis genetiškai žalojantis artimas giminingas poravimas, neretai – ir kraujomaiša, kai poruojami ypač glaudžiai genetiškai susiję šunys.
Kol kas šiam, savanorių vadinamam katinu, šuniui veterinarai rekomenduoja reabilitaciją: plaukimas, vaikščiojimas, papildai sąnariams ir vaistai nuo skausmo. Tai gali gąsdinti naujuosius šeimininkus, tačiau prieglauda pažada padėti rasti kelią į Darko širdį.
Norite susipažinti su Darko? Rašykite prieglaudai Asociacija „Keturkojo viltis“.
