Atsimenu tą dieną, lyg būtų buvę vakar. Naršydama „Facebook“ pamačiau „SOS gyvūnų“ įrašą. Jame buvo pasakojama apie naują šuniukų vadą prieglaudoje. Šį šuniukų būrį pavadino „Stranger Things“. Toks pavadinimas turėjo priežastį. Šuniukų atsiradimo istorija labai „keista“. Nesterilizuota kalytė kaime atsivedė šuniukų. Kaip čia taip galėjo būti? Įkvėpti keistos istorijos ir nuostabių šuniukų, prieglaudos darbuotojai nusprendė juos pavadinti „Stranger Things“ serialo herojų vardais.
Ir tada pirmą kartą pamačiau Gru, tuo metu jo vardas buvo Steve. Neapsakomas jausmas buvo, kad čia tikrai tikrai mano šuo. Steve buvo mano mėgstamiausias herojus iš „Stranger Things“ serialo, o viena draugė jau buvo priglaudusi Gru brolį. Žinojau, kad Gru tapus mano šeimos nariu, jis tikrai susitiks su vienu iš savo brolių, kartu augs ir džiaugsis šunišku gyvenimu.
Gyvendama su tėvais augau su šuniu, išsikrausčiusi iš jų namų žinojau, kad šunį kada nors turėsiu. Tačiau tokio žingsnio artimoje ateityje dar nebuvau suplanavusi. Nežinau kodėl, bet gal vadovaudamasi ženklais, užpildžiau paraišką dėl susitikimo su šuniukais ir jau kitą dieną su kolege keliavome aplankyti „SOS gyvūnų“ ir susipažinti „Stranger Things“ šuniukais.
Mums atvykus, šuniukai buvo lauko garde, visi iš karto pribėgo prie mūsų, norėjo meilės ir dėmesio. Tik ne Gru… Jis stovėjo kitame gardo gale ir žiūrėjo į duris. Atsimenu, iškart su kolege pradėjome juoktis ir praminėme jį Moliūgėliu. Taip kaip Elas iš „Vedęs ir turi vaikų“ vadino savo dukrą Kelę.
Po pirmo susitikimo iškart žinojau, kad tikrai Gru vieta mano namuose, tačiau supratau, kad negalima spontaniškai imti ir pasiimti gyvūno. Sprendimas turi būti apgalvotas. Todėl paprašiau jį pasaugoti, palaukti keletą dienų, kol galutinai susigulės ši mintis.
Mano didžiausias patarimas visiems, planuojantiems į namus priimti gyvūną, pirmiausia įvertinti visas sąlygas. Ar tikrai galėsite finansiškai jį išlaikyti? Juk geras maistas, skanėstai, veterinaro paslaugos kainuoja tikrai nemažai. Šuniui reikia skirti nemažai laiko, vedžioti, treniruoti, žaisti. Jei susirgsite, negalėsite pasirūpinti gyvūnu, kas tada? Tik atsakę į šiuos klausimus priimkite sprendimą. Mano šeimai prireikė savaitės ir lemiamą žodį tarė tėtis, kad ir kas benutiktų, mes šunimi pasirūpinsime. Taip mažylis Gru, būdamas daugmaž dviejų su puse mėnesio, atsirado mūsų šeimoje.
Dabar juokinga prisiminti, kaip pirmomis dienomis, jis net bijojo vaikščioti, kur padėsi jį, ten ir sėdės, kol vėl paimsi ant rankų. Sunku buvo ant lovos ar sofos užšokti ar laiptais į trečią aukštą pakilti. Tuomet po truputį drąsinosi, drąsinosi, augo ir dabar jau yra tikras namų šeimininkas, kuris kaip stirna po visus namus straksi!
Gru ne šiaip gražus šuo, kuris sėdi namie ir juos saugo, Gru turi darbą. Nuo pat pirmų dienų Gru keliauja su manimi į „Brazzi studio“. Čia jis turi savo darbo vietą, kur dažniausiai tiesiog miega, savo spintelę su žaislais ir skanėstais. Jau ir savų draugų čia susirado, vandens pudelį Yoko ir mopsą Kepalą. Jei daugeliui atrodo, kad šuo stabdo nuo kažkokių veiklų – taip tikrai nėra. Su Gru keliaujame visur – kavines, restoranus, prekybos centrus, parodas ir net grožio salonus. Nuostabu, kiek daug vietų Lietuvoje jau yra draugiškos gyvūnams. Dažnai keliaujame į pajūrį, neseniai lankėmės Rygoje. Kiekvieną kartą būna streso dėl nakvojimo viešbučiuose, kaip jis reaguos, ar bus ramus, ar naktimis nelos, bet viskas visuomet būna labai gerai, jis puikiai adaptuojasi.
Pastebėjau, kad po Gru atsiradimo mano laisvalaikis tapo pilnesnis ir įdomesnis, mažiau laiko praleidžiu namuose, o daugiau lauke, gryname ore. Gru dievina būti lauke, tad dažnai einame į žygius, jau išbandėme ir miegą palapinėje, turistavimą. Nekantraujame pradėti mūsų antrąją vasarą kartu, planuojame kartu su Gru keliauti automobiliu po Europą, aplankyti 8 šalis, daug žygių nueiti, daug įdomių nuotykių patirti. Jo atsiradimas mano gyvenime parodė, kiek daug laimės gali suteikti toks mažas padarėlis… Atsimenu, anksčiau draugės, susilaukusios vaikų, sakydavo: „pamatysi, susilauksi vaikų, suprasi, kas yra tikroji laimė“. Man panašiai su Gru. Jo atsiradimas mano gyvenime padovanojo begalinę laimę ir pilnatvę. Būna tikrai sunkių momentų – kai lyja, lauke šalta, esi pavargusi po darbų, atrodo, viskas nusibodo ir nieko nebenori, bet vis tiek randi jėgų keltis ir kažką veikti vien dėl jo. Kai matai, kaip jam tai yra svarbu ir smagu leisti laiką kartu, dingsta visas nuovargis ir bloga nuotaika.
Man kartais atrodo, kad man jo reikėjo labiau, nei jam manęs. Ir jei manęs kas nors paklaustų, ar jaučiuosi laiminga, tai tikrai taip, esu be galo laiminga. Ir už tą laimę turiu dėkoti Gru. Manau, kiekvienas, turintis gyvūną, supras šį jausmą. Gru paskatino ir pradėti savo verslą. Susipažinusios su Gabija, „Dogs of Vilnius“ įkūrėja, pradėjome kartu kurti šunų augintojų drabužių liniją, netrukus pristatysime ir kosmetikos liniją bei skaniukus. Ateities planuose yra ir kavinė šunims, ir kirpykla, ir dar daug daug įdomių dalykų!
Šuns atsiradimas gyvenimą apvertė 180 laipsnių, tačiau viskas pasisuko labai smagia linkme. Labai laukiame vasaros ir visų gražių akimirkų drauge.
