Mūsų šeimos istorija prasidėjo prieš beveik 8 metus, kai į sodybą atklydo nedidelio ūgio, perkaręs šuniukas. Šunelis buvo labai išsigandęs, išdrįso prisiartinti tik prie šešiametės dukters, matėsi, kad yra labai alkanas ir ištroškęs. Šunelį pašėrėme, kuo turėjome, jis kiek apsiprato, prisileido ir kitus šeimos narius ir niekur nesitraukė tą ir kitą dieną. Paklausinėję kaime, kieno tai gali būti šuniukas ir nieko nesužinoję, nusprendėme parsivežti jį namo. Paskambinau vyrui atsiklausti, jis nelabai tam pritarė, bet aš ir vaikai buvome jau apsisprendę.
Vardą Reksas sugalvojo vaikai. Kai išsiaiškinome lytį, Reksas tapo Rekse, prie vardo Reksė gavo ir Peksės pavardę. Reksė yra labai linksmas ir atsidavęs savo šeimai šuniukas, mokantis kelias komandas, aršiai saugantis namus ir mėgstantis keliauti nesvarbu kur, bet svarbu su savo mama ir šeima. Taip pat labai mėgsta paglostukus, kiša snukutį po ranka ar paliečia letenėle, kad glostytum ir, gink Dieve, nenustotum. Kaip katė mėgsta užšokti ant kelių ypač tada, kai vyksta įvairūs online susitikimai, ir prašo savo meilės porcijos vaidendamasi kitoje ekrano pusėje esantiems žmonėms.
Mes šeimoje juokaujame, jei vyktų kaulijimo čempionatas, Reksė užimtų pirmą vietą, nes tikrai išmano, kaip tą daryti. Jei į ją niekas nekreipia dėmesio ir nieko neduoda, ji tada tarnauja ant dviejų kojyčių, kitaip sakant, daro „sūrio katiną“ (čia naujadaras iš žodžio surikata). Dar mes ją pravardžiuojame Rumba, nes surenka viską nuo žemės, jei kam nors bevalgant iškrinta koks trupinys. Kiti Reksės keistumai: labai bijo vandens, labai mėgsta žalias bulves, uogas, žalią žuvį (kol dar buvo neišauklėta, buvo pasivogusi sužvejotą karšį iš kibiro ir nusitempusi po mašina), mėgsta muziką (grojant gitara visada prisistato ir tada palaimingai šnarpščia).
Mes nežinome, kada Reksė gimė, kiek tiksliai jai metų, nes, kaip mano darbe juokaujama, įvaikinome ją iš langelio, todėl galime švęsti jos gimtadienį, kada norime ir kiek norime kartų į metus. Reksė su visomis savo keistenybėmis ir ypatumais per tiek metų kartu tapo tikru šeimos nariu, kuris dalyvauja visose šeimos veiklose: keliant vaikus į mokyklą, ruošiant pusryčius, pusryčiaujant, dirbant ir poilsiaujant.
