Augintinį prieglaudoje rinkitės atsakingai
Kaniterapijos klubo vadovė, bobteilų augintoja Vytautė Matusevičienė pasakojo bendraujanti su prieglaudomis ir veterinarijos gydytojais, dirbančiais jose, tad pastebi, jog šunys čia patenka dėl kelių priežasčių, tačiau bene dažniausiai tuomet, jei nusibosta šeimai, arba dėl ligų: lėtinių, pasikartojančių.
Žmonės tiesiog nebenori leisti pinigų, nes augintinių gydymas daug kainuoja. Tokiais atvejais šeimininkai tiesiog sugalvoja bet kokią istoriją, atveda augintinį į prieglaudą, palieka jį – rūpinkitės.
„Kad ir kokia situacija būtų, nebūsite smerkiami, tačiau labai prašome: atvažiavę į prieglaudą, pasakykite, kokių gyvūnas turi problemų ir suteikite daugiau informacijos apie jį. Kam to reikia? Kad žmonės, kurie nuspręs priglausti unikalų šunį, būtent taip vadinu prieglaudos gyventojus, neveislinius šunis, žinotų, kokios jų išsirinkto augintinio problemos, kaip gyvūnas buvo laikytas ar turėjo neigiamos patirties su žmogumi ir t. t. Nauji šeimininkai turi tai žinoti, kad nauja draugystė būtų be staigmenų, o tęstųsi ilgai ir laimingai“, – atkreipė dėmesį pašnekovė.
Naujiesiems šeimininkams išties praverstų informacija apie augintinio ligas: galbūt, šuns skrandis jautresnis, tokiu atveju galima pritaikyti ėdalą, o gal jis alergiškas kilimams, kurių galima tiesiog nekloti.
Į prieglaudas dažnai atvyksta šeimos su vaikais, renkasi augintinį, moko, kaip svarbu padėti beglobiams šunims, tačiau, pašnekovės žodžiais, būtina nepamiršti to, kas svarbiausia – išsirinktas augintinis daug laiko praleis su šeima, tad sprendimo jį globoti negalima priimti spontaniškai, pavyzdžiui, augintinį padovanoti Kalėdų proga. Sprendimas turi būti apgalvotas, įvertinta, ar pakaks vietos, laiko, pinigų augintiniu rūpintis, ar vaikai tam pasiruošę.
„Man norisi, kad žmonės patys daugiau domėtųsi, klausinėtų, o prieglaudos atvirai bendradarbiautų su naujuoju šeimininku, neskubėtų augintinio atiduoti, girdami, koks jis mielas, nesišeria, o paaiškindami, kokia reali situacija. Viskas tam, kad geras darbas, kurį nori padaryti, netaptų negatyviu. Šuo keliaudamas iš vienų namų į kitus patiria didžiulį stresą“, – konstatavo kaniterapijos klubo vadovė.
Pati Vytautė pasakojo apie giminaičius, kurie priglaudė kalytę, turėjusią labai daug problemų. Vėliau skambindavo, konsultuodavosi, nes manė, kad nebesusitvarkys, tačiau, galiausiai, apsiprato, darė viską, kad jai būtų lengviau, kol visos problemos buvo išspręstos. Žinojo, ko nedaryti, ko kalytė bijo – įdėjo daug pastangų, bet nenuleido rankų.
Manantieji, jog vyresnio šuns elgsenos keitimas užtruks ilgiau nei jauno, teisūs, tačiau jaunas gyvūnas graužia batus, baldus ir krečia kitas išdaigas – to taip pat svarbu nepamiršti.
Pasirinkite tinkamą draudimą
Jaunas ar vyresnio amžiaus, iš veislyno ar prieglaudos – augintinio ligų ir traumų nesuplanuosi, tad kur kas ramiau žinant, kad draudimas padengs gydymo išlaidas, o šios išties nemenkos.
Draudimo bendrovėje „If“ draudžiami tiek veisliniai, tiek šunys ir katės be dokumentų, nuo 2 mėn. iki aštuntojo gimtadienio. Tiesa, rekomenduojama drausti kuo jaunesnį augintinį. Tai ne tik padės nuolat pasirūpinti jo tinkama priežiūra, bet ir drausti jį iki senatvės, t. y. kol sueis 11 metų. Šis pasiūlymas galioja visiems, kurie savo keturkojį nepertraukiamai draudžia bent 5 metus, arba, paprasčiau kalbant, jei savo šunį arba katę pirmą kartą apdraus iki trečiojo gimtadienio. Kaip pastebi draudikai, augintiniai iš prieglaudų draudžiami vis dažniau.
„If“ augintinio draudimas padengia gydymo išlaidas, kai šuo ar katė suserga ar patiria traumą. Taip pat draudžiama gyvybės, dingimo ar vagystės ir civilinės atsakomybės draudimu. Pastarasis itin aktualus augintinių savininkams, nes atlygina aplinkiniams žmonėms ar jų turtui padarytus nuostolius. Galite pasirinkti tinkamiausią draudimo apsaugą savo augintiniui net iš trijų draudimo variantų.
Stebėkite augintinio savijautą, prireikus konsultuokitės su specialistais
Atsakingi gyvūnų šeimininkai laiku juos paskiepija, suduoda vaistų nuo vidaus ir išorės parazitų, o kai kurie paprašo papildomai atlikti ir kraujo tyrimus. V. Matusevičienė primena: ligos po tyrimo, kurio rezultatai nieko blogo neparodė, gali pasireikšti net po kelių savaičių, to niekas negali nuspėti ir prognozuoti. Svarbiausia, kad žmonės, gyvendami su augintiniais, juos stebėtų, o nutikus bėdai nedelstų – pamatę pirmuosius nerimą keliančius ženklus kreiptųsi pagalbos į veterinarijos gydytojus.
Labai svarbu ir tai, kad gyvūnų savininkai neužsiimtų savigyda arba paklausę kitų, bet ne veterinarijos gydytojų, patarimų, nes yra medikamentų, kurie gyvūnams pavojingi ir negali būti naudojami.
„Klasikinis atvejis: sekmadienį, vėlai vakare, atveža vemiantį, viduriuojantį, kone leisgyvį augintinį. Paklausus, kiek laiko tas tęsiasi, šeimininkai pasako, jog maždaug savaitę. Toks delsimas nėra pateisinamas. Stebėdami augintinį šeimininkai gali pastebėti menkiausius sveikatos pokyčius, tuomet laiku kreiptis į veterinarijos gydytoją“, – kalbėjo specialistė.
Pasirūpinkite augintinio sveikata žiemą
Žiemą, atkreipė dėmesį pašnekovė, daugiau dėmesio reikėtų skirti ilgaplaukiams šunims. Dauguma mano, kad šalta tik trumpaplaukiams, juos rengia, o ilgesnio plauko augintiniams šalčiai nepavojingi. Būna išleidžia į lauką palakstyti ir palieka ilgesnį laiką.
Pašnekovė primena: vieni šunys visą laiką leidžia voljere, tad jų plaukas, oda nuosekliai prisitaiko prie žemėjančios oro temperatūros.
Augančių namuose šunų plaukas kitoks. Šeimininkai pastebi: augintinis žiemą labiau šeriasi – viskas dėl šilumos. Jei šunys auginami individualiuose namuose, jų palikti per ilgai kieme nereikėtų, juolab šunys mėgsta pagulėti ant trinkelių, betonuotų ar kitų šaltų paviršių, kas gali baigtis šlapimo pūslės, šlaplės uždegimu, sanarių problemomis. Jeigu organizmas jautresnis, gali sustreikuoti inkstai.
Beje, net ir prisnigus, išlieka ir kitas pavojus – šuo, paviršių padengus sniegui, puikiai užuodžia kvapus, tad pavojus apsinuodyti, paleidus šunį lakstyti laisvai, išlieka.
