Šarlotė pas mus atvyko prieš gerus penkerius metus. Na, o istorija buvo tokia, kad su mumis daug metų, apie 16, kartu gyveno kalytė Vega, kuri buvo be galo nuostabi šunytė, kurią mums atidavė mano krikšto mama. Na, bet čia kita istorija.
Tačiau mirus mūsų Vegytei, mums labai trūko augintinio. Kadangi mes labai mylime gyvūnus, nusprendėme rasti naują draugę prieglaudoje. Su vyru nuvykome į „Kiką“ „Megoje“, kuri bendradarbiauja su „Lese“. Iš tikrųjų tiesiog užėjome apsižiūrėti ir ten pamatėme juodą, gražią, garbanotą šunytę. Tačiau kažkaip tą dieną jos nepasiėmėme ir su dukra grįžome kitą dieną.
Tos šunytės ten nebebuvo, bet užtat buvo Šarlotė, kuri sėdėjo ir verkė… Aš lyg ir nuliūdau, kad neberadau tos kitos šunytės, bet dukra sako: mama, imkime šitą, ir šita labai graži. Žinoma, mums jos labai pagailo ir nuo tos dienos Šarlotė tapo mūsų šeimos nare.
Mūsų žiniomis, Šarlotė buvo rasta prie konteinerio. Ji be galo gera, draugiška, nekonfliktiška mergaitė ir gera kompanione žygiuose. Ji visada eina koja kojon, niekada nesivelia į bendravimus su kitais šunimis, nelenda prie žmonių.
Tai taktiškas šuo, kuris užburia savo korektiškumu. Ji be problemų su mumis ne kartą nužygiavo virš 70 km, pelniusi ir medalių, ir diplomų. Puikiai moka sėdėti, kai nori gauti gardų kąsnelį. Žinoma, namuose Šarlotė gyvena ne viena, mes dar turime rastinuką Maksą, su kuriuo jie puikūs draugai. Taip pat turime tris katinėlius ir toiterjerą Žirnį.
