Su vyru norėjome šuns, bet dar nebuvome iki galo apsisprendę, todėl porą kartų pabandėme savanorystę su „Dogspotu“ ir laikinai prižiūrėjome du mopsus. Po šios patirties nusprendėme pagaliau pasiryžti priglausti šunį iš prieglaudos, tačiau imti vyresnį, kad būtų ramesnis, jau išmokęs visus esminius dalykus apie gyvenimą. Netikėtai Facebook puslapyje „Kovinis piktukas“ pamatėme Stafordšyro bulterjero mišrūnę Fėją ir jos istoriją.
Fėja buvo palikta užrakintame išnuomotame garaže be maisto ir vandens. Garažo savininkas, atėjęs nupjauti spynos dėl nesumokėtos garažo nuomos ir atidaręs duris, be galo nustebo dėl to, jog iš garažo išbėgo ir tolyn nuskuodė šuo. Neabejinga mergina, pamačiusi lakstantį palaidą šunį, Fėją pagavo ir perdavė „Koviniam piktukui“. Fėja buvo labai nukergta, tepaluota, praretėjusiais dantimis, nekarpytais nagais ir užpūliavusiomis ausimis.
Kai ausytės pagijo, buvo įkeltas Fėjos dovanojimo skelbimas. Tiesą sakant, į svečius pas „Kovinį piktuką“ ir Robertą važiavome dėl kito senjoro, tačiau atvykę supratome, kad su to šuns problemomis vargu, ar pajėgsime susitvarkyti.
Susižavėję Fėjos aktyvumu (tuo metu jai buvo 13 metų) ir kantrumu (visiškai neprieštaravo ausų valymui), grįžę namo pasitarėme ir nusprendėm, kad ją priglausime. Fėją mums atvežė į namus, kuriuose ji iš karto pasijautė tarsi šeimininkė, pradėjo bėgioti visur uostinėdama, o tada pakrito ant kilimo ir pradėjo ant jo voliotis. Supratome, kad jai pas mus patinka.
Po kelių mėnesių Fėja netikėtai sunegalavo. Atlikti tyrimai parodė, kad jai piometra (infekcinis pūlingas gimdos uždegimas) ir, negana to, rastas auglys šalia gimdos. Buvo nutarta Fėją operuoti ir pašalinti gimdą su augliu. Taigi, tiek trumpai tepadraugavus su Fėja, jau iškilo grėsmė, kad galime jos netekti; juk narkozė ir tokia sudėtinga operacija 13 metų šuniui – ne juokas. Tačiau Fėja – kovotoja, operaciją ir gijimo procesą ištvėrė ir pasveiko.
Visgi ji yra reguliari veterinarijos klinikos lankytoja – šlapimo takų uždegimai, inkstų uždegimai, nepajėgumas šlapintis (teko statyti kateterį), ausų uždegimai, sąnarių skausmai, šlubavimas, dantų skausmas, akių infekcijos ir taip toliau… Šiuo metu Fėja sąlyginai sveika, turi guzą kakle, kuris yra stebimas, bei yra labai saugoma jos nugara ir sąnariai, nes, kaip tikrai senjorei, vienas neteisingas žingsnis gali baigtis skausmais ir vaistų injekcijomis.
Tačiau, kaip 16 metų šuo, Fėja vis dar laikosi puikiai, noriai žaidžia kamuoliuku, nors ir pavargsta greitai. Taip pat mėgsta lauke daug uostinėtis, stebėti katinus. Fėja neturi nieko prieš kitus šunis, tačiau ir draugauti su visais nenori – atsirenka pagal savo kriterijus, kuris jai mielesnis širdžiai, o kitus, dažniausiai, po trumpo pasiuostymo tiesiog ignoruoja. Daug įdomesni už šunis jai – žmonės. Jei nebūtų pririšta su pavadėliu, ji prieitų pasisveikinti prie kiekvieno praeivio.
Deja, nemažai praeivių, net kai Fėja su pavadėliu, stengiasi ją aplenkti, pasitraukti ar tiesiog išsigąsta, jei Fėja žengia kelis žingsnius labiau į praeivių pusę. Tai parodo, kad stereotipai apie šios veislės šunis vis dar gajūs ir žmonės tokių šunų bijo, net kai mato, kad šuo pražilęs ir lėtai vaikšto.
Mums juokinga tokia žmonių reakcija, nes Fėja yra labai geranoriška, miela, draugiška, mėgsta prisiglausti ir būti šalia, o sulojusi per šiuos 3 metus kartu buvo gal tik apie 5 kartus.
Namuose Fėja turi ir pravardžių – Ponia (nes reikia nešioti laiptais aukštyn, žemyn), Gražuolė, Kotletukas, Lebeda, Fėjukas. Kartais, grįžę namo iš kažkur, kur buvome be Fėjos, sakome, kad Fėja įvykdė sukilimą, t. y. sujaukė kilimą koridoriuje. Tam parako ji dar turi. Labai džiaugiamės augindami Fėją ir tikimės, kad jai su mumis taip pat patinka.
