Į mūsų šeimą Kicingas atkeliavo kaimyno automobiliu. Netyčia buvo atgabentas po automobilio kapotu. Tada paspruko ir kelias dienas klaidžiojo aplink namus, garsiai miaukė ir šaukėsi pagalbos.
Viena kaimynė jį prisiviliojo dešros gabalėliais ir pagavo. Parašė į gyvenvietės grupę su klausimu, ar kas nors galėtų priglausti. Norinčių nebuvo, o artėjo šalta žiema, suspaudė širdį ir nusprendėme juo pasirūpinti. Pirmiausia su kačiuku apsilankėme pas veterinarą, nes jo akys ir nosis buvo paveiktos infekcijos.
Mėnesį girdėme vaistus, lašinome lašiukus ir slaugėme. Jis mums atsidėkojo su kaupu. Murkė, glaudėsi, žaidė ir džiaugėsi mūsų draugija. Karantino metu jis praskaidrino mūsų šeimos dienas, krėtė išdaigas, kiekvieną dieną stebino savo smalsumu, vis bandė susidraugauti su namuose jau gyvenančia kate.
Dar dabar vis tikisi, kad pavyks, bet ji šiek tiek pasipūtusi, gal dėl to, kad veislinė. Labai džiaugiamės, kad Kicingas atsirado pas mus, nes mums jo tikrai reikėjo.
