Baika į mūsų namus atvyko prieš 4 metus ir 5 mėnesius. Abu su vyru užaugome namuose, kuriuose kartu gyveno šuniukai, tad vieningai sutarėme, kad ir patys norime tokio šeimos nario. Taip pat buvome iš anksto sugalvoję, kad imsime jauną šuniuką ir būtent iš prieglaudos. Pamažu pradėjome dairytis internete po prieglaudų puslapius ir kaip tik praėjus vos kelioms dienoms po mano gimtadienio pamatėme įkeltą Baikos sesės nuotrauką. Kitą dieną iškart važiavome į „Tautmilės prieglaudėlės“ sodybą netoli Vilniaus.
Aš važiuodama galvojau, kad tik pasižiūrėsime, tuomet pagalvosime, bet vyras man iš karto sakė: „Nežinau su kokiu, bet tikrai išvažiuosime jau su šuniuku“. Taip ir buvo! Atvykus ir įėjus į kambarį su šuniukais, Baika (tada ją vadino Pirate) atbėgo pirmoji, užlipo man ant kelių ir nuo to laiko mes daugiau neišsiskyrėme. Mažas baltas kamuoliukas su juoda akimi ir aštriais nagučiais tą pačią dieną parvažiavo į mūsų namus. Baikai tuomet buvo 2 mėnesiai.
Vardo iš anksto nebuvome sugalvoję, tad gal kokią savaitę kvietėme ją įvairiausiais vardais, kurie tik šaudavo į galvą, ir mažybiniais žodeliais. Galiausiai vyras pradėjo vadinti ją Baika. Iš pradžių šis vardas man nelabai patiko, bet kadangi niekaip nesugalvojau nieko įsimintinesnio ir skambesnio, teko priimti, kad čia – Baika! Dabar atrodo, kad joks kitas vardas jai ir netiktų.
Apie Baikos savybes galėčiau kalbėti ilgai ir nuobodžiai. Ji yra visiškas žmonių šuo – labai prisirišusi, sauganti mus ir namus. Ji labai aiškiai parodo savo emocijas, net turi specifinį garsą, kurį skleidžia, kai ko nors prašo – į lauką, kad išleistume į balkoną, kad duotume žaislą ir t. t. Labai mėgsta drybsoti ant saulės, eiti į ilgus pasivaikščiojimus ir rinkti paglostymus iš praeivių.
Tiesa, su draugais šuniukais Baika labai išranki, ji šalinasi didesnių už save ar labai aktyvių šunų. Apskritai ji žaidimus lauke su šunimis dažniausiai iškeičia į uostinėjimą ir aplinkos stebėjimą, labai mėgsta pavaikyti paukščius, kai tik nutaiko progą. Baika nėra nieko sukramčiusi namuose, tačiau mėgsta paloti, ypač, kai stebi lauką pro balkoną ar kai kas nors paskambina į duris. Iš tikrųjų ji geras ir paklusnus šuo, labai stengiasi suprasti mus, komandas ir kuo vyresnė darosi, tuo jai lengviau jas įgyvendinti ir suvaldyti savo dideles emocijas. Labai nuostabi ir unikali Baikos savybė – ji moka apsikabinti! Visada mus apsikabina, kai grįžtame namo ar ruošiamės kažkur visi kartu važiuoti.
Labai daug žmonių sužavi Baikos dėmelės, juoda akis ir miela išvaizda – teiraujasi, kokios veislės čia šuo, ar dalmatinas, nori ją paglostyti. Mes jau įsigudrinome sakyti, kad čia dvarterjeras, tuomet paaiškiname, kad Baika mišrūnė ir paėmėme ją iš prieglaudos.
Dažnai atrodo, kad Baika su mumis buvo visada, jau nebeįsivaizduoju dienų be mums priverstinių, bet taip gerai prablaškančių pasivaikščiojimų ar rytinių pasiniurkymų lovoje. Ji tikras šeimos narys – mes su ja kalbamės, keliaujame, o kartais ir susipykstame. Šuniukas neabejotinai įnešė dar daugiau meilės, juoko ir gerų emocijų į mūsų namus bei daugybę nuotraukų į telefonus. Baika moko mus kantrybės ir rūpesčio. Tai geriausias sprendimas ir gimtadienio dovana!
