Esu Paulina ir turiu du nuostabius katinus – Rokį ir Mailo. Jie abu man suteikia be galo daug džiaugsmo ir laimės, žinau, kad jie mano gyvenime atsirado būtent tada, kai man to labiausiai reikėjo. Pirmasis atsirado Rokis, tai gražaus pilko kailio ir ryškių, riešutų spalvos akių savininkas. Rokis yra mandagus, ramus ir protingas katinas, kuris, atrodo, supranta viską, ką jam sakai, ir visada mėgsta prisiglausti prie tavęs, o paėmus ant rankų priglaudžia snukutį prie tavo veido.
Jį pamačiau, kai jis buvo dviejų mėnesių amžiaus, kažkas jį ir jo brolius bei seseris paliko dėžėje prekybos centro aikštelėje, o geri žmonės atnešė juos į „Kikos“ parduotuvę, kad kažkas galėtų pasiimti, vienas iš tų žmonių buvau aš. Jis buvo vienintelis pilkas katinas iš visų, paėmiau jį į rankas ir supratau, kad jis bus mano augintinis. Rokis gavo savo vardą labai greitai, draugas pasiūlė ir pasakė, kad jis bus kaip tikras kovotojas.
Antrasis katinas yra ugninio kailio su baltomis dėmelėmis ir šviesiai rudų akių berniukas vardu Mailo. Jį pirmą kartą pamačiau Facebook grupėje „Dovanoju augintinį“, deja, jis buvo atiduodamas, nes moteris jį paėmė savo draugei, o ši jo atsisakė. Tuomet Mailo nesutarė su jį paėmusios moters katinu ir dėl to jis buvo atiduodamas. Nuvykusi apžiūrėti pamačiau mažą, pūkuotą kamuoliuką, kuriam tebuvo pusantro mėnesio, paėmusi jį ir veždama namo bijojau jį laikyti, nes jis buvo labai trapus. Mailo vardas visiems puikiai žinomas iš filmo „Kaukė“, taigi man kilo mintis jį pavadinti tokiu vardu, nes jis mažas ir linksmas, kaip tas šuniukas iš filmo. Mailo yra mūsų šeimos neklaužada, mėgsta kapstyti žemę iš vazonų, įlipti ten, kur tai atrodo neįmanoma, jis energingas, linksmas ir užkrečia savo vikrumu.
Pirmoji Rokio ir Mailo pažintis buvo labai miela ir graži, Rokis iš karto priėmė Mailo į savo draugiją ir nuo tos dienos jie neišskiriami draugai – kartu miega, žaidžia, vienas iš kito savinasi įvairius įpročius, tokius kaip vandens gėrimas iš vazonų ir stiklinių, miegojimas prie mūsų kojų naktį ir lipimas į tuščius pirkinių maišus. Jų išdaigos visada verčia ir tvarkytis, ir juoktis – išverčia vazonus su gėlėmis, sudaužo indus ir vazas, laipioja ant vonios palikdami mažas pėdutes. Nors jų žaislų pilni namai, bet vis dėlto mėgstamiausi žaislai yra labai paprasti daiktai – Mailo beprotiškai mėgsta plaukų gumytes ir net atneša jas tau prie kojų, kai jas jam numeti. Na, o Rokis labai mėgsta įvairias vielutes ir plastikines juosteles.
Mano gyvenimas labai pasikeitė atsiradus šiems dviems neklaužadoms, dabar namai pilni juoko, šypsenų, meilės ir, žinoma, plaukų, kaipgi be jų! Bet svarbiausias dalykas, kurį norėčiau parašyti, tai nesvarbu ar augintinis yra iš prieglaudos, ar gatvės, svarbiausia yra tavo meilė ir ryšys su juo, kiekvienas augintinis yra nuostabus, kai yra mylimas.
