Prieš pradėdama pasakojimą apie šuns atsiradimą namuose norėčiau paminėti, kad nuo vaikystės svajojau apie šuniuką, bet visada sakiau, kad jis bus didelis ir iš prieglaudos. Lunai neteko pabuvoti prieglaudoje, bet jai reikėjo namų.
Su vyru vis pakalbėdavome apie šunį, bet nesutarėme dėl veislės, o aš vis sakiau, kad reikia ne pirkti, o priglausti kokį nors šunelį iš prieglaudos. Bet kalbos likdavo kalbomis, kol vieną dieną draugė užsiminė, kad beieškodami savo tėvų pabėgusio šuns, kažkokiame kaime rado besilaukiančią haskių veislės kalytę. Vyras tą pačią sekundę sako: mes paimsime vieną.
Vyras galvojo, kad prieštarausiu, bet aš labai apsidžiaugiau ir tada prasidėjo šuniuko laukimas. Kai šuniukai gimė, mums siuntė nuotraukas ir vaizdo įrašus, kaip jiems sekasi. Bestebėdami įrašus ir išsirinkome savo Luną. Vardas buvo tikras galvosūkis.
Visi žinomi vardai nepatiko, todėl susiradau internete šuniukų vardų sąrašą, išsirinkau raidę L ir skaitėme visus iš eilės, kol akys užkliuvo už vardo Luna. Pagalvojome, kad šis vardas puikiai tiks dėl vienos mėlynos akytės.
Šunytę mums atvežė, kai jai buvo beveik du mėnesiai. Vis atsimenu, kaip padavė į glėbį tokią mažytę, išsigandusią, o štai, jau metai ir septyni mėnesiai kartu. Per tą laiką ko tik nebuvo. Ir atplėšti tapetai bei grindys, ir išversti gėlių vazonai, ir nutrauktos užuolaidos ir t. t., bet visa tai niekis, viską atperka džiaugsmas, kurį ji suteikia.
Luna tikra uodegytė, visur iš paskos, viską jai reikia patikrinti. Luna yra žaismingas ir aktyvus šuo, bet jeigu žiūrime filmą, labai nori įsitaisyti šalia. Vasarą labai mėgsta sėdėti balkone ir maudytis Neryje. Rytais kartais mane pažadina, nes žino, kad rytinis išėjimas yra mano atsakomybė.
Luna išpildė mano svajonę turėti šunį. Ji privertė mane pamėgti lietingą orą, jos dėka žymiai daugiau laiko praleidžiame lauke. Luna namams suteikia daug džiaugsmo, gyvumo, visada skubu namo, kad kuo greičiau galėčiau paglostyti ir apkabinti savo šuniuką.
