Viena katė sukūrė namus, kuriuose gyvename, o kiti gyvūnai tiesiog prisijungė.
Dvi katės, kurios yra ganėtinai baisios priešės, ir vienas šuo, kuris, jei būtų žmogus, būtų tikras hipis – „Už taiką ir meilę“.
Pirma atsirado MiauMiau. Ji yra mūsų su vaikinu draugystės pradininkė, nors jos gyvenimas prasidėjo tik tada, kai ją šaltą ir darganotą rudens dieną rado mano diedukas (senelis) ir iš tos geros širdies tiesiog negalėjo jos palikti. Sunkiai prasirgusi ji pasidarė tikras velniukas, prie mano akių šoko ant močiutės galvos ir atsispyrė, kad užšoktų ant šaldytuvo, tad močiutė paprašė surasti katytei namus.
Tuo metu pati jos laikyti negalėjau, o kaip tik vienas vaikinas ieškojo katytės. Taip viena katė sukūrė stabilius ir jaukius namus kitiems gyvūnams, kurie palaipsniui atsirado mūsų namuose. Spėjo ir vieną laikinai globojamą katytę socializuoti ir išleisti į naujus namus, tad, kaip paprasta kaimo katė, ji nuveikė stebėtinai daug. Dabar ji yra mūsų lepūnėlė, senelių nebeliko, bet liko ji, ta, kurią išgelbėjo ir mylėjo jie, o tą visą sukauptą meilę ji perdavė mums.
Marfa jau metus yra su mumis. Jai jau virš 15 metų, ji kurčia, turi net du dantis! Ją priėmė prieglauda „Priglausk“, katė turėjo didelį pūlinį ausyje, buvo visa išsigandusi. Turėjo šeimininkus, bet jie mirė, o katę turėjęs prižiūrėti kaimynas jau norėjo ją užmigdyti, bet prieglauda perėmė jos globą. Po operacijos mes ją paėmėme savaitei laikinai pagloboti, tai globojame iki dabar. Jos akyse matosi išmintis, atrodo, žiūri į akis ir mato tave kiaurai.
O mielumas… Visada palaižys nosį savo šiurkščiu liežuvėliu. Deja, šiuo metu einasi sunkiai, vasarą turėjome svečių ir jie nežinojo, kiek reikia palikti atviro lango… Marfa iškrito iš penkto aukšto, buvo daug ašarų, streso ir ne tik jai. Šiuo metu ji gali atsistoti, paeiti kelis žingsnius, matosi – nori gyventi, kabinasi į gyvenimą, o mes ją keliame, kad stipriau kabintųsi.
Rubis atėjo neplanuotai, kai nusprendžiau, jog laikas taupytis pinigus šuniui, net išsirinkusi buvau veislę. Vieną dieną gyvūnų grupėje pamačiau, jog dovanojamas 9 mėn. šuo. Buvo įdėtas video, gražus šuo, pagalvojau, protingas atrodo, samojedo ir borderkolio mišrūnas, bet ar aš noriu mišrūno? Kitą dieną nepamiršau jo, paklausiau draugo, kaip jam atrodo, o jis net nemirktelėjęs atsakė „imam“.
Susirašėme su buvusia šeimininke, parašiau ilgą prisistatymą, kokius kursus esu praėjusi apie gyvūnų priežiūrą, šuns psichologiją, kokie mano planai su šiuo šunimi. Patikome, nebuvo baisu net iš privataus namo į butą atiduoti, o Rubis mums palengvino karantiną, turėjome labai daug puikaus laiko sutvirtinti ryšį. Pradinį dresūros kursą pabaigėme pirmoje vietoje ir aukščiausiu įvertinimu. Jis man yra tobuliausias šuo, šlapiausia nosis, kuri pažadina ryte.
Tai trys šeimos nariai, kurie, kaip tikri superherojai, turi savo galias: Marfa – išmintis, Rubis – taika ir gerumas, o MiauMiau padeda visiems ir yra bebaimė katė. Ar gailiuosi priėmusi juos visus? Tikrai ne! Jie tarpusavyje gal ir nesutinka taip gerai, bet papildo vienas kitą.
Mes jaučiamės pilnesni ir sunku įsivaizduoti namus su mažiau plaukų, sugraužtų kojinių, pavogtų plaukų gumyčių ir ausų krapštukų. Paimti Marfą, kuri ne tik labai garbaus amžiaus senjorė, bet ir kurčia ir negali pati tuštintis – geriausias mūsų sprendimas, tai mano katė ir visiems sakau, jog paimdamas seną gyvūną iš prieglaudos ar iš gatvės tu gausi tokią beribę meilę ir dėkingumą, kad net sunku patikėti.
Tęsiant kalbą apie šunis ir pasinaudojant galimybe, norėčiau pridėti tokį moralą. Rubis yra dviejų veislių mišrūnas, kurio tėvai kažin, ar iš tikro buvo grynaveisliai, sveiki savo veislių atstovai. Taip, aš pasiėmiau „katę maiše“, bet aš nemokėjau už jį.
Pirmieji šeimininkai pirko jį ir už visai nemažą sumą. Tokie mišrūnai neturėtų egzistuoti, neturėtų būti veisiami specialiai. Tai iš tikrųjų yra sunkus šuo, sunkus veislių miksas, tad būkite sąmoningi, nepirkite mišrūnų! Prieglaudoje jūsų laukia ta vienintelė nosytė, kuri pažadins rytais.
