Tad kokius namų darbus prieš perkant augintinį turi padaryti pirkėjas, kaip atskirti gerą veislyną nuo normų neatitinkančio ir kur kreiptis, prireikus papildomos informacijos ar pastebėjus nelegalią veisėjų veiklą?
Svarbiausias žingsnis prieš renkantis gyvūną – savo galimybių įvertinimas
Kaip pasakoja VMVT Gyvūnų sveikatingumo ir gerovės skyriaus patarėja Kristina Stakytė, kiekvienas potencialus gyvūno pirkėjas pirmiausiai turi aiškiai sau atsakyti, kokiu tikslu ketina įsigyti augintinį, įvertinti savo gyvenimo būdą, galimybes ir atsakomybes jį prižiūrint.
Jei šioje vietoje entuziazmas nedingo, K.Stakytė pataria pereiti prie sprendimo, ar norima auginti veislinį, ar neveislinį gyvūną.
„Jei išvaizda mažiau svarbi ir norite turėti tiesiog mielą, ištikimą draugą, pirmiausiai rekomenduojama apsilankyti gyvūnų prieglaudoje. Taip padėsite ne tik sau, bet ir prieglaudai. Taip pat galima pažiūrėti skelbimus apie dovanojamus gyvūnus – šioje situacija galimai gausite ir daugiau informacijos, kas yra gyvūno tėvai, kaip jis buvo augintas, kodėl atiduodamas“, – sako specialistė.
Jei vis dėlto nusprendėte, kad norisi veislinio gyvūno, tuomet, anot K.Stakytės, būtina atlikti papildomus namų darbus: pasidomėti veislynais, savininkais, įvertinti ten laikomų gyvūnų sąlygas, išduodamus dokumentus.
„Atminkite, jog teisėtai veiklą vykdantys ir savo reputaciją branginantys veislynai neslepia savo duomenų, skelbimuose nurodo veisiamų šunų veisles, suporuotų gyvūnų vardus ir titulus, pateikia informaciją, kokie sveikatos tyrimai jiems atlikti, šuniukų atvedimo datą ir kokie dokumentai bus pridedami įsigyjant augintinį. Visi gyvūnų augintinių veisėjai turi savo veiklą registruoti VMVT teritoriniuose padaliniuose.
Savo svetainėje skelbiame viešai prieinamą sąrašą, tad pirmiausiai visuomet galima pasitikrinti būtent čia.
Šunų veislynai savo veiklą taip pat registruoja Lietuvos kinologų draugijoje (LKD) arba Lietuvos gyvūnų augintojų centre (LGAC), o kačių veisėjų organizacijų yra daugiau, pavyzdžiui Lietuvos felinologų draugija „Bubastė“, Tarptautinė felinologų asociacija „Alpha Catum“ ir kitos“, – pasakoja K.Stakytė.
Veisėja: pagrindinis kriterijus yra ne kaina, o gyvūno sveikata
„Kai pirkėjas, paskambinęs į veislyną, pokalbį pradeda nuo klausimo apie kainą, save ir savo veiklą gerbiantys veisėjai dažnai dialogo gali ir nebetęsti. Pagrindinis kriterijus apsisprendus, kokio augintinio norima, vis dėlto turėtų būti ne kaina, ne išvaizda, o jo sveikata“, – įsitikinusi ilgametę veisėjos patirtį turinti gyvūnų globos namų „Nuaras“ vadovė, veterinarijos gydytoja, tarptautinės kategorijos kačių teisėja Jurgita Gustaitienė.
Anot moters, didelė kaina nėra iškeliama šiaip sau – ją lemia tam tikra praktika ir pasiekimai. Šioje vietoje, jos teigiamu, labai svarbu gyvūno dokumentai, kurie užtikrina, kad augintinis turės jo veislei būdingas būdo, išvaizdos, kailio ir kitas savybes.
„Akcentuočiau, kad kilmės dokumentai yra gyvūno genotipo, o ne jo gerovės, patvirtinimas. Kitaip tariant, jei gyvūnai atitinkamoje veisykloje parduodami su dokumentais, tai dar nereiškia, jog jie ten yra tinkamiau prižiūrimi, jiems skiriama daugiau dėmesio“, – sako J.Gustaitienė.
Profesionalus veislynas priešaky su jo savininkais, anot pašnekovės, paprastai irgi įneša didelį indėlį komunikuojant su potencialiu pirkėju.
„Viskas neįvyksta per dieną, bendravimas dažnai prasideda nuo skambučio ar laiško, toliau vyksta apsilankymai, poreikių išsiaiškinimas. Geras veisėjas visuomet supažindins su savo veiklos vertybėmis, pademonstruos auginimo sąlygas, nuodugniai papasakos apie norimą gyvūną, pateiks visus reikiamus dokumentus ir, galiausiai, adekvačiai vertins pirkėjo galimybes rūpinantis augintiniu“.
Rekomenduoja sudaryti pirkimo-pardavimo sutartį
Pasak VMVT Gyvūnų sveikatingumo ir gerovės skyriaus patarėjos K.Stakytės, kylant įtarimų dėl gyvūno kilmės ar kitų savybių, pirkėjas turi teisę paprašyti, kad veisėjas pateiktų informaciją apie patelę ir patiną, parodytų likusią vadą, patikslintų pasiekimus įrodančius faktus.
Specialistė akcentuoja, jog parduodami ar perduodami augintiniai turi būti suženklinti mikroschema, ir registruoti gyvūnų augintinių registre.
Be to, veisėjas turi pateikti visą informaciją apie jam taikytas vakcinacijas. Vakcinacija nuo pasiutligės taikoma tik nuo trijų mėnesių amžiaus, tačiau labai svarbu augintinius vakcinuoti ir nuo kitų užkrečiamųjų ligų. Veisliniams gyvūnams atliekami ir genetiškai paveldimų ligų tyrimai.
Antrindama VMVT specialistei, gyvūnų globos namų „Nuaras“ vadovė, veisėja J.Gustaitienė būsimiems pirkėjams turi ir dar vieną patarimą – tai pirkimo-pardavimo sutarties sudarymas.
„Visuomet, tiek perkant, tiek perimant gyvūną, rekomenduoju sudaryti pirkimo-pardavimo sutartį. Paprastai joje nurodomi visi būtinieji duomenys apie gyvūną: poodinės mikroschemos numeris, lytis, veislė, amžius.
Taip pat, pridedami duomenys apie pardavėją ir pirkėją, pardavėjo garantijos ir pirkėjo įsipareigojimai. Tokia sutartis yra susitarimo reikalas, joje galite įsitraukti abiem pusėms aktualius momentus.
Tokios sutartys – tai didelė garantija ateityje, be to, jos padeda atsekti neatsakingus pardavėjus ir pirkėjus ir taip mažina dauginimui išnaudojamų ir kenčiančių gyvūnų skaičių“, – teigia J.Gustaitienė.
Katę auginantis Saugirdas Vaitulionis: gyvūno dokumentai – ne tik parodoms
Komunikacijos specialistas bei žurnalo vyrams „L'Officiel Hommes“ redaktorius Saugirdas Vaitulionis prisipažįsta, kad beprotiškai myli gyvūnus, o jo sekėjai nesyk pastebėjo, kad vyriškio namuose sukiojasi Sfinksų veislės katė.
Kai Lietuvoje nuvilnijo skandalai susiję su nelegaliomis gyvūnų veisyklomis, S.Vaitulionio teigimu, jie prapjovė ilgai pūpsojusį pūlinį.
„Su šiais skandalais atsivėrė ir kita didelė problema – žmonių dviveidiškumas. Būkime sąžiningi prieš save: kiek žmonių namuose laiko šunis ar kates, pirktus be dokumentų? Asmeniškai man, tas „perku ne parodoms, o namų džiaugsmui“ man yra kvailiausias pasiteisinimas“, – piktinasi S.Vaitulionis.
Anot jo, savo katės jis taip pat neketino ruošti parodoms, tačiau pirko oficialiai, su dokumentais, tam, kad būtų tikras dėl augintinės kilmės ir sveikatos.
„Manau, kad kiekvienas, namuose glostantis mielą šuniuką „be dokumentų, ne parodoms, užtat pigiau pirktą“ prisidėjo ir prie nacionalinio skandalo, ir prie tokio gyvūnų dauginimo bei auginimo nežmoniškomis sąlygomis.
Juk tol, kol bus perkančių „ne parodoms“, tol bus juos laikančių tokiomis sąlygomis ir pardavinėjančių be jokios sąžinės graužaties. Nemaloni tiesa, suprantu.
Jei jau nenorite pirkti iš veislyno, be dokumentų ir pigiau, geriau nuvykite į artimiausią gyvūnų prieglaudą, ten jūsų laukia daug meilės ir šilumos pasiilgusių akių“, – įsitikinęs S.Vaitulionis.
