„Rojus pas mus dar tik 5 mėn., tačiau atrodo, kad mes niekad išsiskyrę ir nebuvome.
Dar nespėję įsikelti į naujus namus, žinojome, jog namus papildysime nauju augintiniu. Buvome tvirtai nusprendę – šunį imsime iš prieglaudos. Didelė meilė gyvūnams paskatino išgelbėti dar vieną gyvybę. Rojų parsivežėmė iš gyvūnų globos namų „Mindraja“. Bevaikščiojant akį patraukė liūdnai sėdintis ir atsiskyręs šunelis. Tik mums priėjus prie narvo, jis lėtai priėjo ir minutę nemirksėdamas žiūrėjo tiesiai man į akis… Nuo tos akimirkos žinojau – jis mus pasirinko!
Rojaus istorija nežinoma. Jis rastas besiblaškantis gatvėse, nečipuotas, niekas jo nepasigedo. Todėl pirmasis vardas, koks jo amžius ir kada tikrasis gimtadienis – nežinoma. Nuo šiol gimtadienį švęsime rugpjūčio 6 d. – dieną, kai jį parsivežėme. Veterinarai apžiūrėję dantukus spėja, kad jis maždaug 1 metų amžiaus. Kai Rojų parsivežėme, jis buvo labai išvargęs ir sulysęs, o dabar po truputį atsigauna ir kas mėnesį priauga bent po 1 kg.
Dabar Rojus labai aktyvus, linksmas ir laimingas šuo. Didžiausias malonumas jam – pasivaikščiojimai bei važiavimas automobiliu, nesvarbu kur. Kol kas toliausiai kartu esame nuvykę iki Varšuvos Lenkijoje. Jam nesvarbu nueiti ar nuvažiuoti kilometrai, nesvarbu net ir jokios sąlygos, svarbiausia – judėti. Jis visada pasirengęs prisitaikyti. Laisvalaikio be jo jau nebeįsivaizduojame.
Stengiamės vaikščioti į dresūros pamokas, nes norime su juo sukurti stipresnį ryšį. Bet ne visada pamokose sekasi gerai – Rojus maniakiškai nori bendrauti su kitais šunimis, todėl atlikti pratimus jam kartais pritrūksta kantrybės.
Džiaugiamės, kad būtent Rojus atsirado mūsų namuose, nes jis kaip reikiant išjudino mūsų kasdienybę.“
