Šanti buvo be galo baili, turėjo daug fizinių ir emocinių traumų. Į prieglaudą ji pateko iš po mašinos ratų. Kiekvienas prisilietimas ją gąsdino, o ranka virš galvos iki šiol sukelia paniką, nors dabar pradeda suprasti, kad tai gali reikšti ne tik smūgį, bet ir paglostymą. Ilgai pratinosi prie mūsų šeimos, ypač prie vyrų.
Tačiau dabar ją atpažinti sunku. Po pusmečio meilės namie – tai didelė katė, kuri mėgsta būti ant rankų, žaisti su savo žaisliukais ir tiesiog būti šalia, kuo arčiau tavęs. Palankiusi šunų dresūros mokyklą, ji tapo ramesnė, klauso pagrindinių komandų. Tai buvo pasiekimas, nes tokių užsispyrusių šunų matėme nedaug. Lauke jai vis dar sunku kontroliuoti savo emocijas, bet mes nepasiduodame ir vis dar mokomės kartu.
Šanti be galo prisirišo prie mūsų, tad jai nėra skirtumo, ar tavęs nebus 20 minučių, ar kelias valandas – pamačiusi šeimininkus ji eina iš proto nuo džiaugsmo, neša visus savo žaislus, šokinėja ir laksto. Visa šeima taip pat ją labai myli. Namuose ji pasijautė karaliene, juk visi bučiuoja, maitina ir kartas nuo karto lepina.
Ji labai mėgsta būti balkone – ten turi lovą, kurioje mėgaujasi grynu oru ir vaizdu pro langą. Kiti Šanti pomėgiai: bandyti pašokti taip aukštai, kad pagautų paukščius; traukti iš savo žaislų siūlus (būtinai po vieną); valgyti agurkus ir kitas daržoves ir vaisius; bučiuoti visus savo šeimininkus po kelias minutes ir, be abejo, lakstyti lauke. Tai nuostabus šuo, kurį įsimyli visi, kas su ja pabendrauja“, – pasakojo Aleksanda.
Ir pridūrė: „Gyvūnus reikia rinktis labai atsakingai. Dėl tam tikrų charakterio bruožų gali iškilti elgesio problemų, dėl kurių dauguma šunų ir netenka namų. Manome, kad su Šanti buvo tas pats. Jos charakteris tiktų toli gražu ne visiems, todėl tai galėjo būti viena iš išmetimo iš namų priežasčių. Šanti apie 3-4 metų amžiaus, kartu mes jau beveik 2 metus.“
