Į J. Paplauskienės kiemą atklydo katė su kačiukais. Kadangi įsigyti augintinio moteris neplanavo, o juolab visos šeimynos, tai tokia „viešnia“ jai sukėlė nepatogumų. Janina – geros širdies moteris, tad katę su vaikais šėrė, bet kartu pradėjo ieškoti pagalbos.
Kaip žinia, kėdainiškiai, tokias problemas spręsti iš karto skuba į gyvūnų gerovės tarnybą „Pifas“. Deja, J. Paplauskienė teigia nusivylusi šios tarnybos veikla: dvi savaites negalėjo prisiskambinti, o atvykusi į vietą terado užrakintas duris. Pagaliau pavykus surasti tarnybos atstovę, problemos išspręsti nepavyko: kačių šeimyna taip ir liko aristavietės kieme.
„Kodėl tarnyba, kurios veiklą remia Kėdainių rajono savivaldybė, neužtikrina, kad benamiais gyvūnais būtų pasirūpinta?“
Į Janinos Paplauskienės klausimus atsako gyvūnų gerovės tarnybos „Pifas“ atstovė Greta Linkė:
„Taip, situacija mums yra žinoma. Moteris buvo pas mus, kalbėjomės apie jos kieme esančią kačių šeimyną. Buvau įsitikinusi, kad supratome viena kitą, tačiau dabar aišku, kad moteris nesiklausė, ką aš kalbėjau.
Mes informavome ponią Janiną, kokią pagalbą galime suteikti: katę galime pagauti su specialia gaudykle, atsivežti ir sterilizuoti, o kačiukų klausimą pasiūlėme spręsti kartu. Pirmiausia, gal pati moteris galėtų pasiūlyti kačiukus aplinkiniams ar paskelbti spaudoje ir socialiniuose tinkluose ir rasti jiems namus.
Kadangi kačiukai gyveno pas moterį kieme jau 3 savaites, įvertinau šią situaciją ne kaip labai skubią, todėl buvo pasiūlyta išspręsti šią problemą bendromis jėgomis. Taip pat moteris negalėjo pasakyti, ar kačiukai jaukūs, ar ne, nes tik atėjusi pasakojo, kad jie laukinukai, paskui, kad juos galima pagauti rankomis, todėl ir kačiukams buvo pasiūlyta nemokama sterilizacija jiems paaugus.
Moteris kieme augina dar 5 kates. Jeigu jai pačiai nepavyktų rasti namų šiems keturkojams, tuomet ji tegul dar kartą kreipiasi į mus – bėdoje nepaliksime. Mes visada tikimės ir prašome, kad ir patys gyventojai parodytų iniciatyvą. Sterilizuoti katę moteris sutiko, tad susitarėme, kad ji mums paskambins vėliau. Ir ne tik dėl katės sterilizacijos, bet ir dėl kačiukų likimo. Konkrečios sterilizacijos datos susitarti negalėjome, nes šiuo metu veterinaras atostogauja.“
G. Linkė apgailestavo, kad tokios situacijos yra itin dažnos. Žmonės įsivaizduoja, kad gyvūnų gerovės tarnyba problemas spręsti turi žaibo greitumu: paskambina į tarnybą, po keliolikos minučių privažiuoja automobilis, paima beglobius gyvūnus iš kiemo – ir viskas, problema išspręsta. Realybė yra visai kitokia. Pirmiausia vertinama kiekviena situacija atskirai, jei tai skubus atvejis mes vykstame iš karto.
„Pirmiausia reikia išsiaiškinti, ar tie gyvūnai nėra laukiniai, – pasakoja G. Linkė. – Jeigu katė yra laukinė, tai jos priimti globon negalime. Laukiniai gyvūnai, paimti iš savo terpės, patiria didžiulį stresą. Uždarytose patalpose katės blaškosi ir kitokiais būdais išreiškia savo nerimą. Būtent dėl šios priežasties jokia gyvūnų prieglauda ne tik Lietuvoje, bet ir Europoje nepriima laukinių kačių globoti: jas pagauna, sterilizuoja ir paleidžia atgal į laisvę. Tokios taisyklės laikomės ir mes.“
Gyvūnų gerovės „Pifas“ atstovė kalbėdama apie situaciją su kačių šeimyna, apsistojusia aristavietės kieme, paminėjo ir kitą galimybę. Jeigu katė nėra laukinė, tai greičiausiai ji atklydo iš kito to paties kaimo kiemo. Todėl moteriai, prieš kreipiantis į tarnybą, derėjo pirma pasiklausinėti kaimynų: galbūt tai jų augintiniai?
„Visada prašome gyventojų, kad nepradėtų šerti gyvūno vos tik jį pamatę, nes tai gali būti tiesiog aplinkinių rajonų katė. Pradėjus šerti ji gali apsistoti ir ilgesniam laikui. Skubėti į pagalbą reikia tik tada, kai gyvūnas akivaizdžiai sulysęs ir maistas jam būtinas“, – sako G. Linkė.
Mestus kaltinimus, kad per dvi savaites nebuvo galima „prisibelsti“ į gyvūnų gerovės tarnybą „Pifas“, G. Linkė neigia:
„Stovėti prie mūsų tarnybos durų, nesusitarus iš anksto telefonu, yra ne tikslinga, dirbu aš viena, mūsų darbo laikas 12–18 val., labai dažnai žmonės atvyksta anksčiau ir laukia prie durų. Jeigu atsitinka nenumatyti atvejai – suserga mūsų globotinis, ar reikia vykti išsiaiškinti skubią situaciją, sėdu į automobilį ir važiuoju.
Įstaigoje tuo metu tikrai nieko nėra. Tačiau visada galima skambinti telefonu. Jeigu tuo metu neturime galimybės atsiliepti, juk galima paskambinti antrą kartą. Pamačiusi bent du to paties asmens skambučius, aš visada perskambinu, ši moteris nebandė susisiekti su mumis telefonu.“
Pašnekovė taip pat prašo skambinančiųjų supratimo: vakarais ir naktimis skambinti tik tuo atveju, kai pagalba tikrai būtina skubiai. Labai dažnai jie sulaukia skambučių vėlų vakarą dėl lakstančių šunų. Mūsų mieste labai dažnai augintinius išleidžia pasivaikščioti vienus.
Nors tai draudžiama, bet mūsų mieste išėjusių pasivaikščioti šunų vis dar apstu. Nederėtų skambinti iš karto, vos tiktai pamačius bėgantį šunį pro langą. Derėtų pirmiausiai patiems pasistengti išsiaiškinti situaciją ir nesitikėti, kad gyvūnų gerovės tarnybos atstovai lyg greitosios medicinos pagalbos automobilis skubės į kiekvieną iškvietimą.
„Labai dažnai būna, kad kol nuvykstame į vietą, augintinis jau būna su šeimininku“, – sako G. Linkė.
Greta paaiškina ir apie savivaldybės paramą. Gyvūnų gerovės tarnyba „Pifas“ yra ne pelno siekianti organizacija ir gyvena iš rėmėjų lėšų. Kėdainių rajono savivaldybė remia laukinių kačių sterilizavimo programą, kurią vykdo jų organizacija, tai yra ta paslauga, kuri ir buvo pasiūlyta Aristavos gyventojai. Globotinių priežiūra vykdoma iš organizacijai suaukotų lėšų.
