Pasirodo, čia pastaruosius dvejus metus žmonės labiau rūpinasi įšaldytomis banko sąskaitomis, teismo procesais ir nekilnojamojo turto įsigijimu, o ne gyvūnais, kurie šiandien alksta, stokoja žmonių meilės ir šilumos, serga ir gaišta.
Nepaliko kito pasirinkimo
2009 metais „Grindos" teritorijoje (Perkūnkiemio mikrorajone) įsikūręs Lietuvos gyvūnų globos draugijos Vilniaus skyrius savo geltonuosiuose vagonėliuose ėmė gelbėti myriop pasmerktus gyvūnus, patekusius į sanitarinės tarnybos darbuotojų rankas.
Vis dėlto per kelerius metus „Grindai“ įgriso jos kieme įsikūrusi gelbėtojų organizacija ir 2013 metų sausį LGGD VS buvo priverstas išsikraustyti į atokią, apleistą turgaus aikštę Naujojoje Vilnioje. O kartu ir visi geltonieji vagonėliai su visais juose esančiais keturkojais.
Organizacija privalėjo pasirašyti sklypo panaudos sutartį su Vilniaus miesto savivaldybe, kuri galiotų penkerius metus su galimybe pratęsti dar penkeriems metams. Joje nurodyta, kad bet kuriuo metu sklypas gali būti privatizuotas ir prieglauda turėtų keltis į kitą vietą.
„Vienintelė išeitis – įsigyti tą žemės sklypą ir taip garantuoti prieglaudai ramią ateitį. Priešingu atveju viskas, ką tame sklype įrengtume, parduodant atitektų pirkėjui. Organizacija prarastų viską“, – sakė LGGD VS pirmininkė, „Gyvybės vagonėlių“, VšĮ „Beglobis“ vadovė Danutė Navickienė.
Kilo nesutarimų
Skydo g. 44A esančioje aikštėje, kurioje ir įsikūrusi prieglauda, nebuvo nei vandentiekio, nei elektros, nei kanalizacijos. Pradžioje iš suaukotų pinigų teritorija buvo aptverta tvora, įvesta elektra. Deja, vandentiekio įrengimo darbai tada dar buvo per brangus malonumas.
Tad prieglaudos darbuotojai vandeniu apsirūpindavo semdami jį iš netoli esančio bendrojo naudojimo šulinio gyvenamųjų namų teritorijoje. Nepatenkinti gyventojai šulinį užrakino ir puolė rašyti skundų, kad vasarą nuo prieglaudos sklinda baisus dvokas, o iš proto varo nenutylantis šunų lojimas.
Klaikių, antisanitarinių darbo sąlygų prieglaudoje nebepakėlė ir savanoriai. Nepaisant savanorių nepasitenkinimo taupymo politika, D.Navickienės tikslas liko tas pats – kaupti suaukotus pinigus, įsigyti žemės, kur prieglauda liktų visam laikui.
Perrinko vadovę
Nuolatinio pinigų stygiaus ir psichologinės įtampos kamuojami savanoriai ėmėsi iniciatyvos. Vadovaudamiesi LGGD įstatais ir pasitarę su teisininkais, dalis savanorių sušaukė visuotinį draugijos narių susirinkimą siekdami išrinkti naują pirmininką, nes D.Navickienės 3 metų kadencija jau buvo pasibaigusi.
Tačiau apie vadovo perrinkimą pati D.Navickienė nė nenutuokė. Tad 2013 birželį draugija paskelbė išrinkusi naują pirmininkę – savanorę Giedrę Kliaubaitę.
Naujoji vadovė įregistruota VĮ Registrų centro Juridinių asmenų registre ir gavo leidimą prieiti prie draugijos sąskaitų banke.
Šokiravo pinigų sumos
„D.Navickienė visada teigdavo, kad prieglauda neturi pinigų. Už ėdalą ar gydymo paslaugas turėdavome pirmiau surinkti aukas, o tik tada gaudavome finansavimą. Bet kai pamatėme, kokios pinigų sumos yra prieglaudos sąskaitose, likome šokiruoti“, – sakė laikinai LGGD VS vadovo pareigas ėjusi savanorė G.Kliaubaitė.
Žmonių suaukota pinigų suma vienoje sąskaitoje siekė 107 700 eurų (372 tūkst. litų), disponuojamas likutis – 69 916 eurų (241 tūkst. litų). Tik liko neaišku, kiek pinigų paaukoja pinigines plačiai atveriantys ir gyvūnų gailintys užsieniečiai, mat laikinajai vadovei nepavyko prisijungti prie draugijos „PayPal“ sistemos.
Nuo pat organizacijos įkūrimo pradžios gyvūnais prieglaudoje besirūpinusi Natalija Kurdiukova tvirtino, kad savanoriai buvo nuolatos apgaudinėjami: „Manėme, kad finansinė situacija iš tiesų bloga. Tačiau, kaip paaiškėjo, kuo labiau sužalotas gyvūnas, tuo didesni pinigai įplaukdavo. Šunelis perpjauta gerkle kaipmat tris tūkstančius litų surinkdavo“, – šokiruota kalbėjo Natalija.
Aiškinosi teisme
Apie naujai perrinktą vadovą nieko nežinojusi D.Navickienė savanorius padavė į teimą. Praėjusių metų pabaigoje jis pripažino, kad savanorių veiksmai perrinkti organizacijos pirmininką buvo neteisėti. Teismo sprendimu D.Navickienė grįžo į savo ankstesnes – LGGD VS vadovo – pareigas.
Beveik metus trukusio teismo proceso metu visos LGGD VS banko sąskaitos buvo įšaldytos. Kad galėtų rinkti žmonių aukas, D.Navickienė įkūrė naują organizaciją – VšĮ „Beglobis“. Tad oficialiame LGGD VS skyriaus interneto puslapyje atsirado į VšĮ „Beglobis“ rekvizitai, o oficialus LGGD VS interneto svetainės adresas beglobis.lt tapo beglobis.com, kuriame kartais sušmėžuodavo ir asmeninė D.Navickinės banko sąskaita.
Savanoriams tuoj pat kilo įtarimų, kad D.Navickienė, viešindama savo asmeninę sąskaitą, gali pasisavinti organizacijos pinigus. Tačiau, Valstybinės mokesčių inspekcijos atliktos operatyvios patikros duomenimis, nustatyti tik nereikšmingi buhalterinės apskaitos tvarkos nesilaikymo atvejai.
Laimėjo aukcioną sklypui įsigyti
Kaip tik tada, kai visos organizacijos banko sąskaitos buvo įšaldytos, Vilniaus miesto savivaldybė paskelbė viešąjį aukcioną 47 787 eurų (165 tūkst. litų) vertės žemės sklypui, esančiam Skydo 44A, įsigyti.
Nors ir negalėdama disponuoti organizacijos pinigais, D.Navickienė pateikė paraišką dalyvauti aukcione ir, žinoma, jį laimėjo. Mat aukcione ji viena ir dalyvavo. Gruodžio 22 dieną pasibaigus teismo su savanoriais procesams D.Navickienė atgavo teisę naudoti organizacijos pinigus.
„Kad ir kaip tai kai kam nemalonu, turime prieglaudos viziją – išsipirkti teritoriją, kuri kainuoja didžiulius pinigus, pastatyti stacionarius voljerus, pasikeisti tuos supuvusius vagonus“, – kalbėjo D.Navickienė.
Paklausta, kokia pinigų suma šiuo metu yra jos vadovaujamose gyvūnų gelbėjimo organizacijų sąskaitose, Danutė išsisukinėjo nuo tiesaus atsakymo: „Tai vien sklypas kiek kainuoja. Negalime švaistytis pinigais, o likusių pinigų negalime leisti taip, kaip norėtųsi.“
Sąlygos tragiškos ir gyvūnams, ir savanoriams
Prieš dvejus metus į Vilniaus miesto savivaldybei priklausantį sklypą Skydo gatvėje persikėlusi organizacija gyvūnams gerovės kol kas dar nesukūrė. Pastatyta tvora jau sudraskyta, vandentiekis įvestas tik laimėjus sklypo pirkimo aukcioną, o šunų narvai ir vagonėliai, kuriuose glaudžiasi keturkojai, klaikios būklės.
Nuolatinė įtampa, savanorių ir vadovės konfliktai neigiamai atsiliepė gyvūnams. Seni, luoši ar net akli šunys savo dienas baigia tragiškos būklės voljeruose, o vasarą kepa saulės spinduliuose ant iki 50–60 laipsnių Celsijaus įkaitusio asfalto.
Kaip teigė laikinai vadovo pareigas ėjusi G.Kliaubaitė, nors organizacijos sąskaitose raibuliuoja šimtatūkstantinės sumos, per dvejus metus prieglaudoje pastatyti tik du voljerai. Anot jos, klaikiausios šunų gyvenimo sąlygos, mat kačių skyrių asmeniškai prižiūri pati D.Navickienė.
„Vieni rūpinasi šunimis, kiti – katėmis. Jei reikia, galime apsikeisti, bet vargu ar kas to nori“, – paklausta, kodėl gyvūnų priežiūros kokybė skirstoma pagal rūšį, aiškino D.Navickienė.
Be to, šunų priežiūrą prieglaudoje organizuojanti ilgametė savanorė Anželika patvirtino, kad per dvejus metus prieglauda taip nuskurdo, kad net savanoriai kojos ten nebekelia. „Trūksta savanorių, nes sąlygos kokios... Per dvejus metus – vien regresas“, – pasakojo Anželika.
Prieglaudos šunims pinigus renka iš šalies
Kelerius metus prieglaudoje dirbę savanoriai, tikino, kad specialių poreikių turintiems šunims skirtą ėdalą tekdavo pirkti ir iš asmeninių lėšų. Jautrią virškinimo sistemą turinčiam Reksui ėdalą už savo pinigus nupirkusi savanorė Lina Riškutė paprašė vadovės, kad pinigai būtų grąžinti. Tačiau dešinioji vadovės D.Navickienės ranka bei lojalus savanoris Skirmantas Ramoška elektroniniame laiške Linai išrėžė, kad pinigai grąžinti bus tik tada, kai į prieglaudos sąskaitą įplauks žmonių aukos Reksui išlaikyti.
Tokios ydingos paramos gavimo ir paskirstymo sistemos neapsikentęs kitas savanoris Mantas Malcius pats įkūrė organizaciją „Kaimo grandinė“, kurioje beveik visos surinktos lėšos skiriamos LGGD VS ir VšĮ „Beglobis“ globojamiems šunims išlaikyti.
Kaip tvirtino M.Malcius, prieglaudoje labai daug nesutarimų dėl pinigų. „Vadovė taupo pinigus gyvūnų, ypač šunų, sąskaita. Reikia kovoti dėl kiekvieno apmokėjimo už gyvūnus, kuriais pasirūpinta“, – sakė jis. Tai sužinojusi D.Navickienė įtūžo: „Tai yra nelegalu. Čia yra sukčiavimas! Niekada neprašėme, kad kas nors iš šalies rinktų pinigus mūsų prieglaudos gyvūnams.“
Anot Manto, pagrindiniai savanoriai nebepakenčia vadovės psichologinio spaudimo, todėl žada nutraukti veiklą šioje prieglaudoje. Mat savarankiškai išgydžius gyvūną tuoj pat pasipila priekaištai. „Tai kaip gali gyvuoti savanorių komanda, jei vyksta štai tokie dalykai?“ – retoriškai klausė M.Malcius.
Skęstančiai gyvačių irštvai – galas
„Gyvačių lizdas...“ – apie savo vadovaujamos organizacijos būklę ilgo pokalbio pabaigoje prasitarė D.Navickienė. Tinkamai pasirūpinti gyvūnais, organizacijos finansais, vadovauti savanoriams, palaikyti gerą komandinę dvasią ir planuoti prieglaudos ateitį D.Navickienė viena pati nesuspėja. Valstybinėje įstaigoje visu etatu dirbanti Danutė mato vienintelę išeitį – nukirsti tą susisukusį gyvatyną prieglaudoje ir rinkti naują savanorių komandą.
Pasiteiravus, ar nevertėtų užleisti vadovo pareigų kitam asmeniui, kuris spėtų pasirūpinti viskuo, D.Navickienė neslėpė, kad apsidžiaugtų, jei atsirastų toks žmogus, kuris sugebėtų tinkamai valdyti organizaciją.
„Tačiau kaip parodė pavyzdys, organizacijos vadovu labiau norima tapti man už nugaros, neteisėtai“, – kalbėjo pirmininkė.
Vis dėlto Danutė teigė liksianti vadovauti organizacijai ir tvirtai įsikibusi laikysis savo plano – už suaukotus pinigus įsigyti sklypą ir tik tuomet gerinti sąlygas prieglaudoje, kur savo gyvenimo pradžios arba galo laukia žmonių atstumti keturkojai.
***
Šiuo metu prieglaudoje gyvena 17 šunų ir 20 kačių. Visi jie norėtų gyventi ten, kur iš tiesų būtų mylimi. Aplankyti pamirštus gyvūnus galite adresu Skydo g. 44A, Naujoji Vilnia. Šiems gyvūnams labiausiai reikia jūsų gerumo, šilumos ir meilės. Ir, žinoma, gardesnio kąsnelio.
