Vaitas pas mus jau seniai. Perimtas iš Vilniaus miesto beglobių gyvūnų sanitarinės tarnybos, išgelbėtas nuo mirties, Vaitukas pasiliko pas mus ilgam. Pasiliko galbūt todėl, kad nėra kažkokios super išskirtinės išvaizdos, pasiliko gal todėl, kad neturi išsivysčiusios vienos ausytės. Tačiau viską atperka jo draugiškas ir be galo mielas būdas, tikra šuniška meilė ir ištikimybė žmogui.
Vaitukas, kaip ir mes visi, sensta. Tačiau širdyje Vaitukas vis dar jaunas, vis dar bėga greitai, nenori atsilikti nuo jaunesnių. Nerangus judesys ir...plyšę kelio raiščiai. Mielas, geras, jautrus Vaitukai, nepasisaugojai. Vaitukas tik nuleidžia galvą. Kaltas, kad nepasisaugojau.
Mielas beausis dabar nebegali pastatyti savo galinės kojytės, kaltai pasižiūri: „atleiskite, pridariau jums rūpesčių“. Ar galima ant Vaito pykti? Nelaimė gali nutikti staiga ir netikėtai.
Mes tikime, kad žmonių širdies šiluma ir gerumas ištirpdys jo skausmą. Visada mums padedate, nepaliekate mūsų išgelbėtų beglobių iš sanitarinės tarnybos likimo valiai. Dabar Jūsų pagalbos prašo mūsų senbūvis Vaitas: „padėkite mano globėjams surinkti pinigėlius kelio raiščių operacijai“.
Jei galite atsiliepti į Vaito prašymą ir paaukoti jo operacijai lėšų, galite pervesti, kad ir po nedidelę auką į mūsų sąskaitą, paskirtyje nurodydami: „Vaituko operacijai“.
Kaip paaukoti rasite čia: PARAMA.
