Verkdamas žiūrėjo savo šviesiomis akimis, o jo istoriją pasakojo vietos katinėlius šerianti Tatjana: „Kai jį išmetė, jis buvo švarus, pūkuotas, išpuoselėtas ir didingas. Jį išmetė dar prieš žiemą, turbūt dėl to, kad nekastruotas ir pradėjo žymėti teritoriją namuose... Staigiai atšalus, jis baisiai susirgo, kosėjo visą žiemą, tarpais net neėsdavo, nes, bandydamas praryti maistą, tuoj pat jį iškosėdavo. Sublogo, susivėlė, išpliko. Iš gražaus katino liko tik nušiuręs ir nelaimingas benamis. Kažkaip stebuklingai išgyveno žiemą, bet taip ir nepasveiko...“
Ir iš tiesų, Džentlis, nors ir lėkė į mus strimgalviais lyg į paskutinę viltį gyventi, atrodė baisiai suvargęs ir apleistas. Sunkiai kvėpuojantis ir kosėjantis (su trumpomis pertraukomis).
Džentlį visų pirma reikia skubiai parodyti veterinarams, kad padarytų reikiamus testus (jis stipriai viduriuoja), ir skirtų efektyvų gydymą jo kvėpavimo takams. Taip pat reikia padaryti grybelio tyrimą (vietomis jo kailis išplikęs), vėliau nuparazitinti, kol viduriuoja, jam reikalingas specialus ėdalas. Vėliau, jei gydymas pasiseks, kastruoti. Manome, kad pirmąją savaitę, kol Džentlio būklė stabilizuosis, jis turėtų praleisti klinikos stacionare, kur būklei pablogėjus, jam būtų galimybė suteikti skubią pagalbą.
Tiesiog norime paprašyti pagalbos jį išgelbėti. Pabandyti išgelbėti. Nes jis prašo akimis, balsu, viskuo... Nors šaltas protas sako, kad šį katinėlį paversti tokį, kokiu jis buvo iki sudarkant gatvei, gali prireikti nemažų investicijų, bet štai pagalvoji taip, pasižiūri į jį, ir lyg keista gėda apimtų, nes giliai viduje žinai, kad jis trykšta noru gyventi. Be jokių abejonių. Ir be dvejonių.
Jei tik galite padėti išgelbėti Džentlį, būsime labai dėkingi, nes veikti, reikia pradėti nedelsiant.
Galėdami prisidėti prie Džentlio gydymo, paaukoti galite į „Naminukų“ sąskaitą, mokėjimo paskirtyje nurodant „Džentli, pasveik“. Informaciją dėl paaukojimo rasite paspaudę šią nuorodą: „Džentli, pasveik“.
