„Tokios sistemos kūrimo klausimams nagrinėti spalio pabaigoje buvo sudaryta tarpžinybinė darbo grupė. Jos atstovai iš kompetentingų institucijų ir nevyriausybinių organizacijų savo veiklą pradėjo – jau yra įvykę keli posėdžiai“, – Eltai perduotame komentare nurodė SADM.
Ministerijos teigimu, šiuose posėdžiuose diskutuota apie tinkamiausią šuns vedlio finansavimo mechanizmo alternatyvą Lietuvai.
„Tikimės, kad darbo grupėje, išdiskutavus šiuos klausimus, bus sukurtas tvarus ir efektyvus mechanizmas“, – rašoma komentare.
Savo ruožtu LASS prezidentas Paulius Kalvelis sako, kad žmonių su regos negalia keliamas klausimas dėl šunų vedlių parengimo Lietuvoje stumiasi į priekį. Visgi, anot jo, procesai vyksta ne taip greitai, kaip norėtųsi.
„Pokytis po truputį vyksta. Šis klausimas yra įrašytas į Vyriausybės programą. Darbo grupėje išsigryninome galimus finansavimo modelis ir laukiame, kaip SADM įvertins mūsų siūlymus. Aišku, norėtume ženkliai greitesnio sprendimo, bet tikiu, kad rezultatą turėsime“, – Eltai praėjusią savaitę teigė P. Kalvelis.
„Mūsų lūkestis yra turėti tvarią šunų vedlių programą, kurios finansavimu rūpinasi valstybė. Optimistiniu variantu, pirmasis valstybės lėšomis parengtas šuo vedlys galėtų atsirasti 2029 metais“, – pasakojo jis.
LASS, prašydama imtis konkrečių veiksmų dėl regos negalią turintiems piliečiams padedančių šunų vedlių parengimo pirmą kartą į SADM kreipėsi praėjusių metų rudenį.
Nesulaukus pokyčių, šių metų spalio pradžioje organizacija surengė eiseną iki Vyriausybės, kur SADM atstovams įteikė kreipimąsi. Juo buvo prašoma prisidėti prie šunų vedlių parengimo.
„Deja, bet su SADM mes nerandame bendros kalbos jau daugiau kaip metai. Rezultato šiai dienai neturime, tai tikslas yra, kad šis klausimas (dėl šunų vedlių parengimo – ELTA) atsirastų Vyriausybės darbotvarkėje“, – eisenos metu žurnalistams teigė organizacijos prezidentas P. Kalvelis.
Taip pat, pažymėjo jis, jeigu tokia programa būtų finansuojama, Lietuvai per penkerius metus pakaktų parengti 25 šunis vedlius. Ministerijos duomenimis, vieno tokio šuns pagalbininko kaina siekia apie 30 tūkst. eurų.
Po surengtos eisenos su LASS atstovais susitikusi tuometinė socialinės apsaugos ir darbo viceministrė Justina Jakštienė tikino, kad darbo grupė bus sudaryta dar spalį, o finansavimo ir šunų vedlių parengimo mechanizmas galėtų būti suformuotas dar šiais metais.
