Jeigu jūsų augintinis dėl švenčių triukšmo visada patiria įtampą, pats paprasčiausias būdas būtų nelikti ten, kur girdėsis fejerverkai. Deja, ne visi turi galimybę švenčių laikotarpiu „pabėgti“ nuo civilizacijos. Kita vertus, pakalbėti su kaimynais ir paskatinti nepirkti fejerverkų gali būti triukšmą mažinančio ir ne tik šunims, bet ir gamtai padedančio, draugiško sprendimo pradžia.
Tai, kad daug šunų bijo (ar bent sunerimsta) girdėdami fejerverkus, nieko nestebina. Stiprus, netikėtas garsas nepatinka ir žmonėms. Šuns klausa daug geresnė už žmogaus, todėl, tikėtina, šuo fejerverkus girdės šeimininkui dar jų neišgirdus.
Kita vertus, garso slopinimas padeda, todėl patartina tuo metu, kai už lango pokši fejerverkai, įjungti garsesnę muziką ir elgtis ramiai, bendrauti su šunimi kaip įprasta. Jeigu turite išeiti iš namų, šunį derėtų palikti saugioje patalpoje, kur kuo mažiau girdimi sprogimai – tai gali būti vonios kambarys ar nedidelis koridorius. Jeigu šuo gerai jaučiasi narve, palikite jį ten. Ypač svarbu rasti saugią vietą augintiniui, jeigu išeisite į lauką stebėti fejerverkų – geriausiai tam tinka maža erdvė, kad šuo negalėtų laisvai lakstyti ir blaškytis.
Svarbiausia: nesivesti šuns „pažiūrėti fejerverkų“. Nei į balkoną, nei į uždarą kiemą, nei ant rankų. Po Naujųjų metų skelbimų portalai prisipildo žinučių apie dingusius Reksus ir Gučius, kurie, „išsigandę fejerverkų, pralindo pro tvorą“ ar „išsinėrė iš antkaklio“. Deja, šunys pabėga ne vien per Naujųjų įkarštį – jautresnis gyvūnas sprunka vos išgirdęs pavienį sprogimą. Todėl iš anksto pasirūpinkite tvirtu antkakliu ir pavadėliu, šuns „mikročipu“ bei pakabuku ant kaklo su šeimininkų kontaktais. Net jeigu esate įsitikinęs, kad jūsų šuo niekada ir niekaip nepaspruks.
Kad šuo nepatirtų įtampos, reikėtų iš anksto jį pratinti prie nerimą keliančio garso. Vienu metu daromi du dalykai: šuo „nujautrinamas“ ir skatinamas nekreipti dėmesio į fejerverkus bei mokoma šunį susisieti sprogimo garsą su pozityviomis emocijomis. Sakykime, per kompiuterį įjungiamas fejerverkų sprogimo garsų įrašas ir paliekamas kaip foninis triukšmas, po truputį garsą vis didinant.
Tuo pat metu su šunimi žaidžiama, duodama skanėstų, ramiai glostoma ir pan. Tai ilgas procesas, kartais ir neduodantis rezultato – kai kurios baimės yra per daug įsišaknijusios (o kartais ir paveldėtos), todėl jas nugalėti sunku.
Artėjant šventėms, patartina šunį vis dažniau palikti ramioje namų vietoje, narve ar koridoriuje, taip pat augintiniui duoti ilgiau graužiamą skanėstą. Šitaip nukreipsite šuns dėmesį į kokį nors objektą (žaislą, pripildytą skanėstų) bei apribosite judėjimo laisvę, jeigu vis dėlto augintinis išsigąstų ir bandytų sprukti. Didelėje atviroje erdvėje paliktas šuo dažnai ima blaškytis ir dar labiau išsigąsta, gali susižeisti.
Jeigu šuns streso lygis labai aukštas ir kenkia augintinio savijautai, galima, pasitarus su veterinarijos specialistu, skirti raminamųjų.
Taip pat svarbus ir šeimininkų elgesys – nerimaujantys šeimininkai savo nerimu gana dažnai užkrečia augintinius. Nusiraminkite ir nepanikuokite dėl šuns, tuomet ir jis panikuos mažiau. Taip pat galite kreiptis pagalbos bei patarimų į šunų elgsenos specialistus.
