Apie atliktą operaciją primena tik dar neataugęs kailis
Šiandien puikiai vaikščiojanti katė Morka rugpjūtį buvo atsidūrusi „DR. VET“ Lazdynų gyvūnų ligoninėje – čia, panaudojant nanoskopą, jai buvo gydomi trūkę raiščiai ir plyšęs meniskas.
„Morka turi daug gretutinių ligų: būtų net sunku įsiminti jų visų pavadinimus. Dėl to miegant mūsų katei prasideda gana stiprūs traukuliai. Vieną dieną, kai pamačiau, kad jai vėl prasidėjo traukuliai, pažadinau Morką ir pastebėjau, kad nulipusi nuo fotelio ji nebepadeda galinės kojos ant žemės. Nuvykus į kliniką paaiškėjo, kad mūsų augintinei trūko kojos raiščiai ir bus reikalinga operacija“, – prisimena Morkos šeimininkė Morta Gintarė Juškaitė.
Į Lazdynų gyvūnų ligoninę atvežtai Morkai prireikė operacijos. Laimei, sudėtinga operacija praėjo labai sklandžiai ir augintinė po jos greitai atsigavo. Jei pirmą dieną po operacijos katė namuose dar truputį blaškėsi ir kiek sunkiau valdė operuotą koją, tai jau kitą dieną ji pradėjo ją valdyti, o su kiekviena diena savijauta vis gerėjo.
„Nors Morkai buvo paskirtas lovos režimas, tačiau ji jautėsi tikrai gerai ir visiškai nenorėjo gulėti, priešingai – norėjo nuolat vaikščioti. Praėjus mėnesiui Morka jau puikiai vaikščiojo ir nors nebuvo galima, norėjo visur šokinėti, radusi progą bandydavo bėgioti laiptais. Šiandien atliktą operaciją primena tik ant kojos dar neataugę plaukai“, – greitu gijimo procesu džiaugiasi Morkos šeimininkė M. G. Juškaitė.
Reikalingas vos poros milimetrų skersmens pjūvis
Pasak Lazdynų gyvūnų ligoninės vyriausiojo veterinarijos gydytojo Luko Mačiulio, nešiojamojo kompiuterio dydžio endoskopinę sistemą šiandien galima laikyti auksiniu standartu ir dideliu medicinos laimėjimu, leidžiančiu ne tik efektyviau diagnozuoti įvairias ligas, bet ir geriau jas gydyti. Neinvazinėms ir minimaliai invazinėms procedūroms naudojamas nanoskopas laikomas vienu moderniausių ir inovatyviausių įrenginių, padedančių veterinarijos gydytojams tiek planinių, tiek kritinių situacijų metu.
„Veterinarija, kaip ir medicina, žengia ta pačia kryptimi – daroma viskas, kad invazinių procedūrų metu būtų atliekami kuo mažesni pjūviai. Nanoskopas ypatingas tuo, kad turi itin mažą, 1 mm skersmens kamerą, todėl pakanka padaryti vos 1–2 milimetrų skersmens pjūvį ir prietaiso pagalba jau galima apžiūrėti reikiamas ertmes. Tokio pjūvio dažniausiai net nereikia siūti“, – teigia gyvūnų chirurgas L. Mačiulis.
Jis atkreipia dėmesį, kad nors nanoskopas dažniausiai naudojamas artroskopijai – sąnarių diagnostinėms procedūroms ir gydymui, vien tuo neapsiribojama, mat prietaisą galima naudoti ir ausies landos, nosies, burnos, pilvo ertmių, krūtinės ląstos apžiūrai, mėginių paėmimui bei įvairiose kritinėse situacijose.
„Maždaug keletą savaičių buvo „žvejybinių kabliukų dienos“ – per dieną traukėme po du tris žvejybinius kabliukus gyvūnams iš burnos ertmės. Gydydami šiuos gyvūnus pirmiausia atlikome rentgeno tyrimą ir įsitikinome, kad burnos ertmėje tikrai kažkas yra, o po to, pritaikius bendrą nejautrą, įvedėme nanoskopo kamerą. Endoskopinė sistema leido pamatyti, kurioje tiksliai vietoje yra įstrigęs kabliukas, kokie papildomi pažeidimai sukelti, ir padėjo sėkmingai ištraukti svetimkūnius“, – pateikia pavyzdį vyriausiasis veterinarijos gydytojas L. Mačiulis.
L. Mačiulis pažymi, kad neseniai įsigytas pažangus „Arthrex“ nanoskopas klinikoje naudojamas kone kasdien, mat ši endoskopinė sistema – didelė naujovė ne tik Lietuvoje, bet ir Baltijos šalyse. Teigiama, kad tai yra analogų neturinti įranga pasaulyje.
„Esant sunkesniems atvejams kolegos iš kitų klinikų taip pat nukreipia pacientus pas mus, kur nanoskopo pagalba galime kruopščiai apžiūrėti gyvūną, įvertinti situaciją, nustatyti tikslią diagnozę ar pritaikyti gydymą būtent šia inovatyvia sistema.“
Padėjo nustatyti sąnario tinimo priežastį profesionaliam futbolininkui
Įdomu tai, kad tas pats nanoskopas, kuriuo gydomi gyvūnai, yra pritaikomas ir žmonių diagnostikos procedūroms. Esant poreikiui, medikai kreipiasi į „DR. VET“ Lazdynų gyvūnų ligoninę ir pasinaudoja nanoskopu savo pacientų diagnostikai.
Keliose ligoninėse ir privačiose klinikose dirbanti gydytoja ortopedė traumatologė Akvilė Vilkytė pažymi, kad nanoskopas – išskirtinė ir brangi endoskopinė sistema, kurią Lietuvoje turi vos dvi klinikos.
Pasak gydytojos A. Vilkytės, šiuo metu nanoskopas yra naudojamas tik diagnostikai, o operacijos šiuo prietaisu žmonėms kol kas neatliekamos, kadangi tam reikalingi specialūs nano instrumentai.
Tiek gyvūnams, tiek žmonėms nanoskopas dažniausiai naudojamas artroskopijai.
Atliekant diagnostikos procedūras žmonėms, nanoskopijos metodas naudojamas siekiant apžiūrėti bei įvertinti pažeidimus sąnariuose bei tam tikrose sausgyslėse. Pasak vienoje privačioje Kauno klinikoje su nanoskopu dirbančios ortopedės traumatologės A. Vilkytės, įrenginio pagalba galima apžiūrėti visus galūnėse esančius sąnarius, pradedant petimi ir baigiant pėda, išskyrus sąnario klubą.
„Nanoskopas yra unikali, vienintelė ir kūrėjų patentuota tokio pobūdžio sistema, leidžianti per „adatoje“ esančią vaizdo kamerą apžiūrėti sąnarį. Savo veikimu jis panašus į artroskopą – įrangą, kuri naudojama atliekant minimaliai invazines operacijas: raiščių sausgyslių bei kremzlės ir meniskų rekonstrukcijas. Tačiau nanoskopas naudojamas diagnostikos tikslu, tad jo duomenis reikėtų lyginti su magnetinio rezonanso ar echoskopijos metu gaunamų duomenų tikslumu. Nanoskopas gerokai lenkia šiuos radiologinius tyrimus“, – sako gydytoja ortopedė traumatologė.
„Vienas paskutinių atvejų, patvirtinęs akivaizdų nanoskopo pranašumą, buvo profesionalaus futbolininko kelio sąnario būklės įvertinimas. Anksčiau patyręs kremzlės rekonstrukciją chondrofileriu, sportininkas niekaip negalėjo sugrįžti į aikštę, nes nuo menkiausio fizinio krūvio jo sąnarys tindavo. Magnetinio rezonanso vaizduose nebuvo jokio apčiuopiamo pokyčio, galinčio turėti tam įtakos, o defektas atrodė puikiai sugijęs. Tuo tarpu nanoskopu apžiūrint kelio sąnarį tapo aišku, kad tinimą provokuoja daugybė smulkių kremzlės dalelių. Tai buvo absoliutus raktas priimant sprendimą dėl tolesnės gydymo taktikos“, – pasakoja gydytoja A. Vilkytė.
Pasak gydytojos, nanoskopija žmonių gydyme šiuo metu negali pakeisti artroskopijos, tačiau vaizdai, kuriuos galima stebėti nanoskopo pagalba, yra analogiški vaizdams operacinėje. Esminis skirtumas – pasitelkus nanoskopą viskas atliekama vietinėje nejautroje, nereikalinga operacinė, nedaromi pjūviai ir po procedūros netaikomi jokie apribojimai judėjimui.
„Nanoskopijos metu gauname šimtu procentų tikslią diagnozę, kuri leidžia priimti teisingiausią sprendimą dėl tolesnio gydymo būdo. Tai ypač naudinga, kai turime komplikuotus, sudėtingus atvejus ar pooperacines būkles. Taip pat labai svarbu, kad tai leidžia visiškai personalizuoti ortobiologinės terapijos parinkimą pacientams, kurie kenčia sąnarių artrozinių pakitimų sukeltus skausmus“, – dalinasi gydytoja ortopedė traumatologė A. Vilkytė.
Padeda diagnozuoti onkologines ligas
Nors nanoskopas gali reikšmingai pasitarnauti kritinėse situacijose, dažniausiai susijusiose su svetimkūniais, ne mažiau svarbų darbą jis atlieka padedant aptikti navikus ar polipus. Lazdynų gyvūnų ligoninės veterinarijos gydytojas L. Mačiulis atkreipia dėmesį, kad naudojant nanoskopą taip pat galima paimti biopsijos mėginį ar pašalinti polipą.
„Pavyzdžiui, į kliniką buvo atvežtas katinas, kuriam maždaug porą metų tęsėsi lėtinė sloga. Nanoskopo pagalba atlikome nosies ertmės apžiūrą, buvo paimtas biopsijos mėginys. Iš laboratorijos gavome atsakymą, jog tai – piktybinė limfoma. Be nanoskopo ligos diagnozavimas būtų užtrukęs ilgiau, kadangi pirmiausia būtų reikėję atlikti kompiuterinės tomografijos tyrimą. Tai yra brangesnis tyrimo metodas, o diagnozės patikslinimui vis tiek reikalingas biopsijos mėginio ėmimas bei tyrimas“, – sako L. Mačiulis.
Kalbėdamas apie ateities planus, veterinarijos gydytojas atskleidžia, kad planuojama nanoskopą išbandyti atliekant minimaliai invazines gyvūnų laparoskopines operacijas – diagnostines pilvo ertmės apžiūras, kiaušidžių šalinimą bei kt. Šiuo metu atliekant šias operacijas naudojamas darbinis kanalas ir laparoskopinė optika, todėl abu pjūviai yra maždaug 8–10 milimetrų dydžio.
„Tokio tipo operacijose naudojant nanoskopą vienas pjūvis būtų maždaug centimetro dydžio, o kitas – maždaug 2 milimetrų. Kadangi pastarasis pjūvis būtų toks nedidelis, o pilve yra išsidėstę skersaruožiai raumenys, tai leistų išvengti siuvimo, nes ištraukiant nanoskopą raumenys paprasčiausiai užsitrauktų“, – sako veterinarijos gydytojas L. Mačiulis.
