Šiuolaikiniame pasaulyje yra labai daug šunų veislių, o kai kurios iš jų yra mišrūnai.
Žmonės ėmė rinktis mišrūnus dėl kalbų, kad grynaveisliai šunys neva dažniau serga.
Teorija teigia, kad mišrūnų šunys yra genetiškai įvairesni, todėl jie mažiau linkę į grynaveisliams būdingas sveikatos problemas.
Tačiau ar tikrai jie yra sveikesni už grynaveislius giminaičius? Į šį klausimą savo naujame straipsnyje bandė atsakyti Jungtinės Karalystės Karališkojo veterinarijos koledžo mokslininkai.
Tyrime daugiausia dėmesio skirta trims paplitusiems pudelių mišrūnams.
Paaiškėjo, kad jie nebuvo nei daugiau, nei mažiau sveiki nei jų grynaveisliai kolegos.
Tyrėjai tikisi, kad išvados padės žmonėms priimti labiau informuotus, įrodymais pagrįstus sprendimus renkantis savo keturkojį draugą.
Kryžminimas
Dauguma šiandien gyvenančių šunų nebuvo išveisti kontroliuojant žmogui.
Nepaisant to, per maždaug 200 metų žmonės sukūrė daugiau kaip 400 šiuolaikinių šunų veislių, kurių kiekviena pasižymi savita išvaizda ir temperamentu.
Kai kurios populiarios šunų veislės, pavyzdžiui, auksaspalvis retriveris, yra mišrios kilmės.
Tačiau daugelis jų yra „grynaveisliai šunys“, išvesti iš riboto genofondo.
Grynaveislių šunų šalininkai teigia, kad jų sveikata, elgesys ir išvaizda yra labiau nuspėjami.
Be to, daugelis veislinių šunų registrų nebeleidžia registruoti šunų, išvestų kryžminimo būdu.
Tačiau ilgainiui dėl genetinės įvairovės trūkumo tarp veislinių šunų atsirado ekstremalių kūno tipų ir rimtų daugelio šunų sveikatos problemų.
Siekdami įveikti šias problemas, kai kurie veisėjai griebiasi „outcrosingo“: tyčinio dviejų skirtingų veislių šunų kryžminimo.
Taip siekiama išsklaidyti paveldėtas fizines ar elgsenos problemas ir išauginti sveikesnius šuniukus.
Dėl to padaugėjo „dizainerių mišrūnų“.
Konkrečiai pudeliai buvo kryžminami su kitų veislių šunimis, pavyzdžiui, Kavalieriaus karaliaus Karolio spanieliu, kokerspanieliu ir Labradoro retriveriu.
