Ne paslaptis, kad Didžiosios Britanijos karalienė Elžbieta II mėgo savo korgius.
Craigas Brownas naujoje knygoje „Q: A Voyage Around the Queen“ papasakojo apie neįprastą Jos Didenybės triuką, kurio pagalba ji nuramindavo savo nepaklusnius šunis, praneša „People“.
Valdovė labai mėgo savo ypatingus korgius ir dorgius (korgių ir taksų mišrūnus), kurie kartais ją erzindavo savo garsiu lojimu, todėl, norėdama juos nuraminti, karalienė naudodavo dūdmaišį.
„Atsitiktinai agresyvų korgį atbaidyti galima tuo pačiu būdu, kaip ir agresyvų žmogų – dūdmaišio garsais. Laimei, karalienė visada po ranka turėjo patyrusį dūdmaišininką“, – rašė C. Brownas.
Be to, praėjusio amžiaus dešimtajame dešimtmetyje karaliaus Karolio III motina pakvietė pas save dirbti dūdmaišininką Džimą Motvelą, kuris, pasak C. Brauno, jai visada buvo „po ranka“.
C. Braunas paaiškino, kad dūdmaišio garso aukštis „nepatinka daugumos šunų ausims“. Kai dūdos groja, dauguma korgių nustoja daryti tai, ką daro, ir bėga tolyn.
Jis pridūrė, kad Elžbietos II šunys garsėjo kaip „nenuspėjama, temperamentinga banda“, ir pažymėjo, kad garsieji karalienės korgiai dažnai turėdavo elgesio problemų – jie buvo apkandžioję daugybę žmonių.
„Korgiai ir dorgiai buvo tai mieli, tai psichotiški, šunų pasaulio Korleonai“, – rašė C. Brownas.
