Gyvūnų prieglaudoje D. L. augintinis atsidūrė pernai spalį, po to, kai paspruko iš namų Kauno rajone. Apie prarastą šunį vyras paskelbė socialiniame tinkle „Facebook“. Į jo įrašą atsiliepė moteris, kuri informavo, kad rado ieškomą šunį ir nuvežė jį į prieglaudą „Penkta koja“. Tačiau į prieglaudą nuvykęs vyras išgirdo, kad šuns jam negrąžins, nes šis neturi „čipo“, o be jo neva nėra galimybės nustatyti šuns savininko.
Vyras kreipėsi į teismą, ir pirmosios instancijos teismas šių metų birželį priėmė sprendimą, kuriuo nurodė viešajai įstaigai „Penkta koja“ grąžinti augintinį jo šeimininkui. Viešoji įstaiga nesutiko su tokiu teismo sprendimu ir jį apskundė.
Apeliacinį skundą išnagrinėjęs Panevėžio apygardos teismas pažymėjo, kad byloje yra pakankamai įrodymų, leidžiančių konstatuoti, kad D. L. yra juodai balto šuns, vardu Deris, savininkas. Tą, kaip nurodė teismas, patvirtina kelių liudytojų parodymai, vienos liudytojos pateiktos gyvūno nuotraukos, vaizdo įrašai, kuriuose užfiksuotas D. L. šuo, taip pat paties D. L. teismui pateiktos jo augintinio nuotraukos.
Be to, teismas pažymėjo, kad aplinkybė, jog šuo nebuvo paženklintas ir įregistruotas Gyvūnų augintinių registre nustatyta tvarka, savaime nepaneigia D. L. nuosavybės teisių į šunį.
Savo apeliaciniame skunde VšĮ „Penkta koja“ taip pat tvirtino, jog jų prieglaudoje yra beveik dvidešimt juodai baltų šunų, ir D. L. priklausančio šuns pas juos nėra.
Tačiau, kaip pažymėjo teismas, nepaisant to, kad D. L. iš tiesų nerado savo šuns prieglaudos tinklapyje skelbiamose šunų nuotraukose, vis tik bylos įrodymai patvirtina, kad D. L. priklausantis šuo buvo nuvežtas į viešąją įstaigą „Penkta koja“. O kadangi viešoji įstaiga nepateikė teismui jokių dokumentų, kad D. L. šuo buvo perduotas kam nors laikinajai globai ar padovanotas, tikėtina, kad jis yra laikomas šioje prieglaudoje, ir prieglauda privalo grąžinti šunį teisėtam savininkui D. L.
Panevėžio apygardos teismo nutartis įsiteisėja iš karto, tačiau per 3 mėnesius gali būti skundžiama kasacine tvarka.
