Koroneris atkreipė dėmesį į šunų vedžiojimo taisyklių nebuvimą, išgirdęs, kaip jauną moterį žiauriai sumaitojo šunys, kuriuos ji buvo išvedusi pasivaikščioti.
28 metų N. Johnston praėjusių metų sausio 12 d. nužudė nežinomas skaičius iš aštuonių šunų, kuriuos ji vedžiojo, skelbia tyrimo išvados. Gydytoja Ashley Fegan Earl, teismo medicinos ekspertė, sakė koroneriui, kad N. Johnston mirė nuo šunų užpuolimo ir patyrė daugybę sužalojimų, susijusių su šunų įkandimais ir nagų žymėmis.
Po žiauraus išpuolio N. Johnston buvo rasta gulinti prie šlaito, žiūrint iš Keiteremo. Jos mirties priežastis buvo šokas ir nukraujavimas, įskaitant kairiosios jungo venos perforaciją ir daugybinius šunų įkandimus į kaklą, rankas ir liemenį.
Surėjaus koroneris Richardas Traversas iš N. Johnston brolio išgirdo, kad ji „gerai jautėsi su šunimis“ ir anksčiau vedžiojo šunis be problemų.
Samui Ogdenui, kuris taip pat vedžiojo savo šunį rajone, buvo įkandęs vienas iš N. Johnston šunų prieš pat 28 metų moters mirtį.
Prie Michelle Clarke, kuri jodinėjo savo žirgu su draugu, priėjo du iš aštuonių šunų būrio – tai išgąsdino žirgą ir ji nukrito ant žemės.
Tyrimo metu buvo pasakyta, kad Benas Kershaw, kuris vaikščiojo su savo motina, kai rado mirtinai sužalotą N. Johnston, pastebėjo aplink jos kūną du ar tris šunis, iš kurių ant dviejų snukių buvo kraujo.
R. Traversas tyrimo metu pagyrė B. Kershaw už drąsius veiksmus, kai jis prisiartino ir bandė padėti N. Johnston. Jis sakė: „Jis atkakliai ėjo į priekį ir padarė viską, ką galėjo. Jis elgėsi labai drąsiai.“
Pietryčių pakrantės greitosios pagalbos tarnybos paramedikas Davidas Martinas atvykęs pastebėjo, kad N. Johnston nereagavo, nekvėpavo ir neteko daug kraujo. Policijos konsteblis Christopheris Hale'as, Surėjaus policijos šunų prižiūrėtojas, koroneriui sakė, kad nacionaliniu lygmeniu nėra jokių taisyklių dėl šunų vedžiojimo.
Jo pareiškime, kurį perskaitė koronerio pareigūnė Jodie Gatenby, sakoma: „Tyrimo pabaigos metu nėra nacionalinių reglamentų ar apribojimų, kiek šunų galima vedžioti viešai“.
Koroneris taip pat išgirdo, kad Surėjaus grafystės tarybos šunų vedžiojimo elgesio kodeksas, skirtas vedžioti šunis kaime, rekomenduoja vienu metu vedžioti ne daugiau kaip šešis šunis.
R. Traversas sakė: „Atrodo, kad nėra jokių šunų, kuriuos kas nors gali vedžioti viešoje vietoje, skaičiaus ir dydžio ribojamų. Tai nėra tik Surėjaus problema – atrodo, kad tai nacionalinė problema.“
R. Traversas padarė išvadą, kad N. Johnston mirė nuo daugybės įkandimų žaizdų po to, kai ją užpuolė nežinomas skaičius šunų – nuo šunų, kuriuos ji vedžiojo. Jis sakė, kad nors auka iš pradžių kontroliavo šunis, kontrolė buvo prarasta – „galų gale su tragiškomis pasekmėmis“.
