Suskaičiavo 9 atvejus
Obelietės teigimu, kitus sukrusti ir pranešti apie patirtus išpuolius ji kvietusi todėl, kad jei visi nekentėjusieji būtų informavę anksčiau, gal būtų pavykę išvengti tokio didelio kiekio nelaimių: „Paskelbusi žinią, kad vilkai sudorojo mano tėvų šunį, sulaukiau neįtikėtinai daug pranešimų apie analogiškus atvejus. Vieni skambino man, kiti – tėvams sakydami, kad vilkai augintinius „išnešė“ vakar, užvakar ar prieš porą savaičių.
Iš viso suskaičiavau 9 šunis, viena šeima per naktį neteko net dviejų augintinių. O kur dar atvejai, kurių nežinome. Šunų išpjauta įvairiausių: nuo pačių mažiausių iki didelių. Kiek žinau, visi buvo mišrūnai. Mano tėvelių šuo buvo stambaus sudėjimo, vidutinio dydžio, pririštas prie būdos apie 10 metrų nuo namų. Šalia būdos vilkai jį ir papjovė. Yra kraujo, likusios tempimo žymės per žvyrkelį, kurias lydi didžiulės pėdos šalia... Ir čia viskas vyksta gyvenvietėje, kurioje – namas prie namo. Ne pavieniai vienkiemiai“.
V. Maksimavos teigimu, papjauti tiek palaidi, tiek grandine prie būdų pririšti, net voljeruose buvę šunys. Moteris sakė nesitikinti, kad iki kitą savaitę prasidėsiančios vilkų medžioklės sezono kas nors suskubs imtis veiksmų, bet viliasi, jog sezonui prasidėjus medžiotojai atkreips dėmesį būtent į tas apylinkes ir kantriau patykos čia šeimininkaujančių pilkių.
O kol kas Obelių seniūnijos gyventojus ragina naktimis labiau pasaugoti savo šunis: uždaryti tvartuose, parsivesti į kambarį.
Ištempė iš pasaitėlio...
Dėl vilkų kaltės augintinio neteko ir Bučiūnuose gyvenanti Greta. Moteris sakė prie būdos pririštos kalytės neberadusi vieną sekmadienio pavakarę, kai grįžo namo: „Šeštadienį vakare išvykau, o grįžusi sekmadienį radau tik tuščią virvę... Tą savaitgalį vyko tikras vilkų vakarėlis – kaime buvo papjauti gal 4 šunys. Prie mano šuns būdos buvo pėdsakų, o šunelis, tiesiog, ištrauktas iš apykaklės, kuri buvo aplipusi šuns plaukais. Kai kur ir po 3 šunis išnešė per kartą. Apie pusantro kilometro nuo mūsų, vilkai perkando šunį ir paliko prie virvės, nes šuo buvo didelis. Maniškė buvo menkutė, ne tokia, kuri priešintųsi vilkams“.
Greta buvo viena pirmųjų, kuri dėl kieme puotavusių vilkų kreipėsi į Rokiškio rajono savivaldybės Žemės ūkio skyrių bei į Obelių seniūniją.
Taip pasielgti moterį paskatino tėtis: „Mano tėtis – medžiotojas, tad jam paskambinusi paklausiau, ką daryti tokioje situacijoje? Paprašiau, kad susisiektų su Rokiškio medžiotojų draugijos pirmininku, o šis pasakė, kad reikia kreiptis į savivaldybės Žemės ūkio skyrių. Deja, išdėsčius situaciją paaiškėjo, kad jie – niekaip nesusiję, nes šuo nėra naminis gyvulys, o jie apskaičiuoja tik tokius nuostolius. Ir likome „ore“. Skambinau į seniūniją, sakė tik tiek, kad atvejį užregistravo“.
Situacija nebuvo tokia dramatiška
Pašnekovė prisiminė, kad vilkų išpuoliai kaime vyksta ne pirmą kartą: pernai keletas žmonių taip pat neteko augintinių, tik ne viskas vyko taip masiškai ir ne taip greitai. Vienas pirmųjų atvejų Bučiūnuose šį rudenį užfiksuotas prieš mėnesį, kai vilkai nusinešė šuniuką.
Moteris neslėpė – po šio įvykio bijanti ankstų rytą išeiti į neapšviestą kiemą ir eiti į mašiną, kad keliautų į darbą. Ji svarstė kas bus, kai netrukus persisuks laikas ir rytais bus itin tamsu – juk vaikai tamsoje turės pasiekti autobusų stotelės.
Ir pati, šiek tiek susijusi su medžiokle, ėmė svarstyti, kodėl vilkai drįsta artintis prie žmonių namų ir medžioti šunis.
„Net nereikia klausti – prieš pusantrų ar dvejus metus laukai būdavo pilni stirnų. Važiuodavau anksti ryte į darbą ir kelyje Lukštai-Bučiūnai iššokdavo ne viena. Šiuo metu stirnų nebepamatysi, jų nebėra. Vilkų populiacija per daug išdidėjusi, o miške – vien išpjautų stirnų liekanos. Ką reikia daryti? Padidinti sumedžiojamų vilkų kvotas, nes ir taip sumedžioti vilką nėra lengva“, – sakė Greta.
