Kaip suprasti tokio draudimo logiką – nejaugi yra mokslinių įrodymų, kad šunys trumpintomis ausimis ir uodegomis atsiveda tokius pat palikuonis, tai yra, šuniukai gimsta be uodegų ir kirptomis ausimis? Nepamirškime, kad minimos veterinarinės procedūros suaugusiems šunims jau atliktos – juos veisiant pakartotinai jiems nebus daromos jokios operacijos ir jie nepatirs kančių dėl to, o kirptos ausys ar trumpintos uodegos genetiškai neperduodamos palikuoniams, todėl draudimas veisti yra perteklinis ir pažeidžiantis veisėjo teisę į asmeninę nuosavybę bei teisėtus lūkesčius. Tai, kad kupiruotų gyvūnų palikuonys negims su kupiruotomis ausimis – visiems puikiai suprantama. Tačiau lygiai taip pat visiems žinoma, kad iš veislynų mažus šuniukus būsimi gyvūno savininkai renkasi pagal tėvų išvaizdą. Ar atvykę į veislyną, ar rinkdamiesi šuniuką iš nuotraukų, pirkėjai prašo parodyti, kaip atrodo tėvai. Gyvūnų pardavimo skelbimuose šalia mažų šuniukų dažnai publikuojamos ir tėvų nuotraukos. Parduodant, akcentuojamas tėvų grožis ir pagal tai formuojasi požiūris, kaip turi atrodyti atitinkamos veislės šuo. Matydami gyvūnus su kupiruotomis ausimis ir uodegomis, šeimininkai, tikėtina, norės, kad ir jų gyvūnai atrodytų taip pat. Kupiruoti šunys, dalyvaudami parodose ir toliau veisiami, kai kupiravimas uždraustas įstatymu, ir toliau formuotų veislės standartą, propaguotų kupiravimo kultūrą. Mums žinomi atvejai, kai LKD veisėjai net ir nukreipė pirkėjus į galimai tokią procedūrą nelegaliai atliksiantį veterinarą.
Dar daugiau, nuo 2025 metų Tarptautinės kinologų federacijos (FCI) parodose trumpintomis ausimis ir uodegomis šunų rodyti nebebus galima. Taigi, daug triukšmo dėl nieko. Nuo 2025 m. FCI tikrai ketina uždrausti kupiruotiems šunims dalyvauti parodose – sveikiname pagaliau atėjus į protą, nors ir porą dešimtmečių pavėluotai. Tačiau bus padarytos išimtys tiems šunims, kurie yra kilę iš šalių, kur kupiravimas vis dar yra teisėtas. Tokiais atvejais, jeigu kupiravimas buvo atliktas šalyje, kur tai leidžiama, šie šunys vis tiek galės dalyvauti FCI parodose. Tokios švelnesnės taisyklės yra taikomos dėl teisinių skirtumų tarp šalių, kurios dar nepritaikė draudimo kupiravimui. Tai reiškia, kad šunys, kupiruoti šalyse, kur šis veiksmas nėra draudžiamas, nepraras galimybės dalyvauti tarptautiniuose konkursuose, bet šunys iš šalių, kur kupiravimas draudžiamas, turės laikytis griežtesnių taisyklių.
FCI visgi pilnai neuždraudžia dalyvauti parodose kupiruotiems šunims, bus taikomos išimtys. Tai rodo, kad FCI iki galo neuždrausdama parodose dalyvauti kupiruotiems šunims, tiesiog rūpinasi savo įvaizdžiu ir siekia parodyti visuomenei, kad kupiravimui nepritaria. Tačiau iš tiesų – stengiasi sudaryti sąlygas tokiems gyvūnams parodose dalyvauti, numatydami išimtis ir stengdamiesi, kad ir „avis išliktų gyva, ir vilkas sotus“.
Be to, ydinga praktika pastebima, kai konkrečioms gyvūnų augintinių veislėms trumpinamos ausys, uodegos, tad egzistuoja rizika, kad ir jo palikuonims bus atliktos tokios pačios neteisėtos veterinarinės procedūros.“ Iš kur tokios išvados, kur faktai? Kaip galima be įrodymų kalbėti apie neteisėtai atliekamas veterinarines procedūras, paprasčiau sakant, kaltinti Lietuvos veterinarijos gydytojus, kad šie pažeidžia įstatymus. Ar Aplinkos ministerijos valdininkai taip blogai informuoti, ar sąmoningai klaidina visuomenę? Tokio hipokritiškumo seniai nematėm, nes ne tik mes, bet ir LKD puikiai žino, kurie veterinarai Lietuvoje kupiruoja gyvūnus nelegaliai ir draugijai priklausantys veisėjai galimai nukreipinėja šunų šeimininkus į minėtus veterinarus. Pavyzdžiui, žinomas atvejis, kai asmuo nusipirko šunį iš LKD priklausančio veislyno, nelegaliai kupiravo jo ausis, pagal, kaip žmogus teigė, veislyno rekomendacijas, kur tai padaryti. Asmuo buvo nubaustas. Veislynas ir toliau sėkmingai priklauso LKD.
Ar šio draudimo iniciatoriai pagalvojo apie padarinius? Jeigu tokių šunų šeimininkai, kaip bandoma įteigti, žiauriai elgėsi su gyvūnais, tikėtina, jog tokie žmonės yra pakankamai pragmatiški, kad atsikratytų nebereikalingo gyvūno, nebegalinčio duoti pajamų (šuniukų), o dar ir nešančio nuostolius, juk jį reikia maitinti ir prižiūrėti. Dar pridėkime draudimą perduoti tokį gyvūną kitam asmeniui. Koks šių gyvūnų likimas? Išmesti į gatvę pagrįstai draudžia įstatymai ir net labai norintys tai padaryti bijos atsakomybės, nes šunys identifikuoti ir registruoti (aišku, jei savininkas iki šiol nesilaikė šio reikalavimo, pastarajam niekas nesutrukdys atsikratyti nereikalingo augintinio), perduoti nebegalima – belieka užmigdyti (eutanazuoti). Aplinkos ministerija teigia, kad poįstatyminiais aktais bus suteikiamos išimtys. Įstatymas draudžia, o poįstatyminiai aktai leidžia? Kur logika? Tada kam reikalingas įstatymas, jei poįstatyminiais aktais galima jį anuliuoti? Mes suprantame, kad gyvūnų veisėjai yra verslininkai, tačiau nemanome, kad jie yra tokie žiaurūs, kad ims žudyti savo kupiruotus gyvūnus, iš kurių nebegali gauti pajamų. Toks scenarijus, kad veisėjai imtų masiškai atsikratyti savo kupiruotais gyvūnais, kurių nebegali toliau eksploatuoti – tik LKD prielaidos, piešiančios labai liūdną gyvūnų veisėjų paveikslą. Tokiu atveju veisėjai turėtų atsikratyti ir tais gyvūnais, kurie dėl amžiaus ar ligų nebegali atlikti reprodukcinės funkcijos. Mes tikimės, kad veisėjai nėra gyvūnų žudikai.
Taip pat paaiškiname, kad poįstatiminiuose aktuose numatyti tvarkas yra normali praktika teisinėje sistemoje. Šiuo atveju jie sudaryti taip, kad gyvūnų biznieriams jų verslas neitų, bet esant ne verslo tikslams / santykiams, gyvūnai galėtų būti perduodami, ko pasekoje nukentės ne gyvūnai, o tik iš jų verslą darantys asmenys.
6. LR GGAĮ 20 straipsnis. Asmenų teisės ir pareigos. 6. Kai gyvūno augintinio savininkas nebegali daugiau suteikti gyvūnui augintiniui reikiamos priežiūros, jis privalo perduoti gyvūną augintinį naujam savininkui (įskaitant perdavimą gyvūnų globėjui), kuris privalės prižiūrėti gyvūną augintinį pagal šio įstatymo ir kitų teisės aktų reikalavimus. Gyvūno augintinio savininkas, nebegalintis suteikti gyvūnui augintiniui reikiamos priežiūros ir išnaudojęs visas galimybes perduoti gyvūną augintinį kitam savininkui ir išsaugoti jo gyvybę, gali kreiptis į veterinarijos gydytoją dėl nugaišinimo. Sveiko šuns eutanazija be svarios priežasties – tai žiaurus elgesys su gyvūnu. Sveiko šuns eutanazija be svarios priežasties – tai žiaurus elgesys su gyvūnu.
Visų pirma, žmonėms, kurie gyvūnus myli, o ne juos laiko tik dėl pajamų, tokia mintis gyvūnais atsikratyti net į galvą neateitų. Į klausimą, ką veisėjams daryti su gyvūnais, iš kurių nebegali gauti pajamų atsakymas būtų – juos auginti ir mylėti. LKD dabar sudaro vaizdą, kad veisėjai yra žudikai ir planuoja savo gyvūnais masiškai atsikratyti taip juodindami veisėjus, kurie tikime, tokiais, kaip bandoma parodyti, nėra.
7. LR GGAĮ 4 straipsnis. Žiaurus elgesys su gyvūnu. 3) gyvūnų gąsdinimas, sužeidimas ar nužudymas, išskyrus teisės aktuose numatytus atvejus. Taigi, įstatymo pataisų padarinys – labai tikėtinas žiauraus elgesio su gyvūnais atvejų skaičiaus padidėjimas. Nepamirškime dar vieno esminio aspekto – pataisų iniciatoriai net nebandė siūlyti uždrausti importuoti tokius gyvūnus, taigi ir toliau šunys trumpintomis ausimis ir uodegomis gali atvykti į šalį, ir, jei jie nebus rodomi parodose, veisiami ar perduodami kitam asmeniui – galės legaliai gyventi Lietuvoje.
LKD teiginys, kad pataisų iniciatoriai net nebandė siūlyti uždrausti importuoti kupiruotus gyvūnus į Lietuvą yra melagingas. GGI nuolat to aktyviai siekė ir apie tai ne kartą yra pasisakę viešoje erdvėje (žr. straipsnius: Dėl kupiruotų gyvūnų įvežimo diskusijos su Europos Sąjungos institucijomis; Nors trumpinti šunų ausis ir uodegas – uždrausta, gyvūnai ir toliau luošinami nelegaliai; Dėl draudimo kupiruoti gyvūnus). Apmaudu, kad LKD net neseka ir nesidomi informacija, kuri yra pateikiama viešoje erdvėje gyvūnų kupiravimo tema ir skelbia tikrovės neatitinkančią informaciją. Taip pat pažymime, kad nuo š. m. birželio 3 d. sugriežtinti reikalavimai gyvūnų augintinių įvežimui iš Rusijos ir Baltarusijos (žr. https://vmvt.lrv.lt/lt/naujienos/grieztinami-reikalavimai-augintiniu-ivezimui-i-es-is-rusijos-ir-baltarusijos/)
8. Lietuvoje gimusiems šuniukams jau seniai netrumpinamos ausys ir uodegos, bet pasaulis Lietuva neapsiriboja, vyksta laisva prekyba, žmonės įsigyja, atsiveža šunis, keliauja, kraustosi, bėga nuo karo. Kodėl jie turi nukentėti? Pavyzdžiui, grįžta iš JAV tautietis (o gal atvyksta amerikietis) su augintiniu, bet stop – jo augintinis kirptomis ausimis, Lietuvoje jam negalima susilaukti palikuonių. Vykite į kitą šalį ir ten kurkite gyvenimą? Arba žmogus nusipirko šuniuką prieš 5 ar 6 metus kirptomis ausimis iš trečiosios šalies, pagal teisės aktus, su visais ES reikiamais įvežimo dokumentais, užregistravo VMVT, užaugino, socializavo, išauklėjo, atliko visus sveikatos tyrimus ir... Kuo jis nusikalto, kad negali sulaukti savo šuns palikuonių? O jeigu neplanuotai kalė pagimdys, ką daryti su šuniukais – migdyti visus kartu su jų mama?
Vėlgi, pateikiamas scenarijus apie tai „kas būtų, jeigu būtų?“. Mūsų duomenimis, veislių, kurios kupiruojamos šunų iš JAV į Lietuvą įvežta net nėra buvę. Be to, jei gyvūno šeimininkas yra tiek nejautrus, kad savo gyvūną kupiruoja sukeldamas jam kančią dėl tariamo grožio ir mados, net jei tai kažkurioje šalyje teisiškai leidžiama, turėtų suprasti, kad vėliau gali susidurti su problemomis, norėdamas įsivežti tokį augintinį į šalį, kurioje kupiravimas uždraustas. Žiaurus elgesys su gyvūnu yra visur žiaurus elgesys su gyvūnu, jei ne visur teisiškai, tai bent moraliai, ir neturėtų būti toleruojamas.
9. Vietoje to, kad būtų palaikomi Lietuvos šunų veisėjai, bus skatinami kitų šalių veisėjai ir veisimas persikels į kitas šalis! Dėl įstatymo pataisų padaugės įvežamų iš kitų šalių šunų. Ką Lietuva iš to laimės? Kuo daugiau šunų iš už sienos, tuo geriau? Ir vėl nukentės Lietuvos žmonės, jų šunys bei mūsų šalies ekonomika.
Kaip draudimas veisti ir demonstruoti parodose kupiruotus gyvūnus susijęs su Lietuvos ekonomikos žlugdymu ir gyvūnų įvežimu iš kitų šalių? Be to, kyla klausimas, kodėl veisėjai, jei jiems taip rūpi Lietuvos ekonomika, perka atitinkamų veislių šunis iš Rusijos ir Baltarusijos, o ne iš ES ar kitų išsivysčiusių šalių, kur kupiravimas draudžiamas? Jei veisėjai nesugebės rasti „gerų šunų kraujų“, kur jie nėra kupiruojami, tai nereikia išvis veisti šunų.
10. Kas tie įstatymo pataisų iniciatoriai, Seimo narių patarėjai gyvūnų gerovės klausimais? GGĮ vadovė Beatričė Vaitiekūnaitė drąsiai reiškia „revoliucines“ mintis apie gyvūnų gerovę: „…Na o galiausiai apie veisimą gali turėti nuomonę kokią nori ir gali kliedėti, kad „žinių neturim, todėl esam prieš“, bet pasakysiu vieną kartą aiškiai ir viešai: tiek mano, tiek GGI organizacijos pozicija yra ir bus, kad gyvūnai nėra prekės, jie neturi būti veisiami ir pardavinėjami, jie neturi atlikti jokios funkcijos ir neturi tarnauti žmogui, nei jų namų prižiūrėti, nei jų avių ganyti, nei kiaulių prižiūrėti, nei šiaip sau būti gražūs. Taip pat, kaip niekas nesirenka vaikų pagal lytį, spalvą, plaukų ilgį ir aktyvumą, taip neturėtų būti ir su jokia kita gyva būtybe. Ir kol žmonių požiūris į tai nepasikeis, tol gyvūnams niekada žemėje nebus gerai, nes juos žmogus išnaudos savo keisčiausiems norams nuo valgymo iki grožio konkursų. Jei su mūsų nuomone nesutinki – man viešai visiškai absoliučiai neįdomu.“ Išversime į lietuvių kalbą: žmonės turi išvis atsisakyti laikyti bet kokius gyvūnus, o turimus paleisti į laisvę, tik tada gyvūnams bus gerai ir jie galės gyventi bei daugintis kaip patys nori. Mažai kas žino, kad panašią idėją prieš keletą metų PETA bandė įstatymais įtvirtinti Brazilijoje, panašu, kad ateina Lietuvos eilė. Pakalbėkime apie tai, kaip šie patarėjai laikosi to paties LR GGAĮ. Įstatyme yra nuo 2003 metų galiojantis draudimas laikyti kovinius šunis – vadinamųjų kovinių šunų Lietuvoje šiuo metu tiesiog negali būti.
Tokia kraštutinė GGI vadovės citatos interpretacija parodo LKD desperaciją ir realių argumentų, galinčių paneigti priimtos pataisos reikalingumą, neturėjimą.
11. Pakalbėkime apie tai, kaip šie patarėjai laikosi to paties LR GGAĮ.
Įstatyme yra nuo 2003 metų galiojantis draudimas laikyti kovinius šunis – vadinamųjų kovinių šunų Lietuvoje šiuo metu tiesiog negali būti.
LR GGAĮ 8 straipsnis. Kovinių ir pavojingų šunų įvežimas, įsigijimas, laikymas, veisimas, registravimas, ženklinimas, dresavimas ir prekyba jais
1. Lietuvos Respublikoje draudžiami koviniai šunys, kovinių ir pavojingų šunų mišrūnai.
Tuo tarpu VšĮ „Šuniukų fėja“ atstovaujanti Skaistė Svidraitė visai Lietuvai giriasi, kad laiko dvidešimt kovinių šunų ir renka lėšas vadinamųjų kovinių šunų prieglaudai. Labai įdomu, kas išdavė šiam asmeniui leidimą laikyti tokius šunis? Dar įdomiau, kad minėtas asmuo ir ateityje planuoja šių globotinų (kovinių šunų) buvimą, nes priešingu atveju tokios prieglaudos egzistavimas neturi prasmės. Nebent ji puikiai supranta, kad kovinių šunų Lietuvoje negali būti ir nebus, todėl numatytas kitas scenarijus, tiesiog dabar apie jį kalbėti per anksti.
Taigi, jeigu prisidengsi gražiais šūkiais, niekam nerūpės, net jei pažeisi įstatymą – „didvyriai“ neteisiami.
Skaistė Svidraitė priglausdama gyvūnus įstatymų nepažeidžia. Prie kovinių šunų yra priskiriami tik pitbulterjerų veislės šunys, o pitbulių Lietuvoje yra tiek, kiek galima suskaičiuoti ant vienos rankos ir jie pas Skaistę tiesiog nepatenka. Kaip veisėjams turėtų būti puikiai žinoma, tam tikros veislės šuo ar tos veislės mišrūnu yra įvardijamas tik toks šuo, kurio tėvai buvo kilmingi arba bent vienas iš tėvų kilmingas, kitu atveju tai yra tiesiog mišrūnai.
Pavojingoms veislėms priskirta yra daugiau nei 1 veislės šunys, ir tie neva pavojingos veislės šunys taip pat sėkmingai Lietuvoje dauginami, Skaistė surankioja išmėtytus, ir nepaisant to, su dokumentais ar be, iškastruoja, taip nutraukdama dauginimo grandinę ir randa namus pagal nustatytus teisės aktus.
12. Štai dar viena pataisų iniciatorių citata: „Tiems, kurie verkia, kad neteisinga atbuline data tokį draudimą priimti, mes turime retorinių klausimų: kur jūs buvote prieš 21 metus? kaip jūs naktį miegate, žinodami, kad kuriate paklausą gyvūnų žalojimui? kaip jums negėda save išvis gyvūnų mylėtojais vadinti? Atsakymų nereikia, apgalvokite savo vertybes
Ačiū, kad cituojate GGI vadovės žodžius. Mums ši citata taip pat labai patinka.
13. „Kupiruotų“ gyvūnų tema iškelta kaip pati svarbiausia gyvūnų gerovės tema, nors ji yra tik lašas jūroje kalbant apie gyvūnų gerovės situaciją Lietuvoje. Pataisų iniciatoriai be sąžinės graužaties spekuliuoja emocijomis ir sąmoningai nepaiso faktų. Kalbama apie mistinius fantominius amputuotų galūnių (kažkodėl ausys tapo galūnėmis) skausmus ir iškylančias sveikatos problemas, nors tai tik kažkieno nuomonė, nepagrįsta jokiais faktais. Sąmoningai užmirštama, kad ausys ir uodegos buvo trumpinamos tik tam tikros paskirties šunims, ir tai buvo daroma ne dėl grožio, o dėl gyvūno gerovės, siekiant išvengti skausmingų sužalojimų šuniui atkiekant savo darbą – ginant bandą nuo vilkų (uodega ir ausys labai jautrios, pačiuptas už ausies šuo patiria stiprų skausmą ir dėl to gali žūti kovoje su vilku), saugant plonas ilgas uodegas nuo sužalojimų (lūžių, atsimušus į kietą paviršių, supjaustymų aštrioje žolėje) medžioklės metu, dirbant karinėse, apsaugos bei gelbėjimo tarnybose.
Neigti, kad egzistuoja toks reiškinys, kaip fantominiai skausmai – nebrandu ir neprofesionalu. Tai, kad kupiruoti šunys kenčia skausmą, taip pat gali patirti ir fantominį skausmą, seniai įrodyta, apie tai galima rasti daug informacijos (pvz. https://www.avma.org/resources-tools/literature-reviews/welfare-implications-tail-docking-dogs).
Taip pat nereikėtų užstrigti laike – tai, kad anksčiau „darbiniams“ šunims buvo trumpinamos ausys ir uodegos, nereiškia, kad tai turėtų būti daroma ir dabar. Anksčiau ir vergovė buvo normalu ir kiti dalykai, kurie šiais laikais smerkiami. Parodykite nors vieną šunį, kuriam šiais laikais būtinai reikėjo kupiruoti ausis ar pašalinti uodegą dėl jo atliekamo „darbo“? Turbūt tokio nei su žiburiu nerasime, šiandien kupiruojama išskirtinai dėl „grožio“ ir mados. Kaip LKD paaiškintų pvz. dobermanų kupiravimą? Juk tai nėra darbinis, o tarnybinis šuo, kuriam tikrai nebūtina trumpinti ausų, kad jis galėtų gaudyti vagis ar tikrinti patalpas. Reiktų nustoti kliedėti apie tai, kas buvo praeityje. Šiandien gyvename visai kitokiame pasaulyje, tokiame kur žiaurumui lieka vis mažiau vietos, į tai ir turėtume orientuotis, o ne nuolat dairytis atgal ir teisintis, kad „juk anksčiau taip buvo daroma“.
14. Nuolatinis šios temos eskalavimas, spekuliavimas neva „moksline“ informacija, šunų savininkų prilyginimas smurtautojams, „efektingų“ terminų naudojimas siekiant labiau įjautrinti visuomenę, ausis vadinant „galūnėmis“, veterinarinę ausų kirpimo procedūrą „galūnių nukapojimu“, o šunį su trumpinta uodega – „suluošintu“ (bet sterilizacijos nevadinant „priverstiniu pilvo organų išpjovimu“ ir kastruoto šuns – „sužalotu „ bei morališkai traumuotu), tik kiršina visuomenę ir nepadeda spręsti problemų. Ypač skaudu, kai žmonės, auginantys veislinį šunį kaip šeimos narį, darantys viską, kad jo gyvenimas būtų visavertis, net neketinantys veisti, vis tiek „gerovininkų“ piešiami kaip šunų išnaudotojai ir „pasipinigautojai“, o jei publikuoja nuotrauką su mylimu augintiniu – dar ir apkaltinami smurto prieš gyvūnus propagavimu. Seniai peržengtos sveiko proto ribos, iš esmės įteisintas moralinis smurtas prieš „kitokius“, o kas bus toliau – deginimas ant laužų?
Gyvūnų kupiruotojų mes neprilyginame žalojantiems gyvūnus, jie tiesiogine prasme ir yra tie žalojantys gyvūnus. Tai aiškiai nurodoma ir įstatyme, priskiriant kupiravimą žiauriam elgesiui su gyvūnais. Jei gyvūnų kupiruotojai rado šalį, kurioje leidžiama kupiruoti ir ten nuvežė gyvūną ir jį kupiravo, tai padarė nusikaltimą ir grįžus į Lietuvą bus nubausti. Apskritai, jei gyvūno šeimininkas nupirko iš kitos šalies kupiruotą gyvūną ir taip sukūrė paklausą kupiravimui, jau yra moralinis nusikaltimas ir gyvūnų mylėtojais vadintis neturėtų. Egzistuoja šalys, kuriose legalus gyvūnų kupiravimas – Rusija, Baltarusija, kai kuriose Afrikos valstybėse – mergaičių lytinių organų apipjaustymas yra legalus, yra šalių, kur ištekinamos mergaitės (Pvz. Sudane gali būti ištekinamos 10-ies metų mergaitės), bet tai juk nereiškia, kad ten atlikęs kitam kenkiančius veiksmus, moraliai būsi mažiau nusikaltėlis. Žiaurus ir žalojantis elgesys neturėtų būti teisinamas, net jei jis atliktas šalyje, kurioje konkretūs žalojantys veiksmai yra legalūs teisiškai.
Norėtųsi“ jog organizacija, dirbanti su gyvūnais – LKD – būtų gyvūnų gerovę propaguojanti, o ne atvirkščiai, gyvūnų gerovės pokyčiams pagalius į ratus kišanti įstaiga.
Informacija paruošta VšĮ „Gyvūnų gerovės iniciatyvos“, siekiant skatinti žmones saugoti savo augintinius bei rūpintis gyvūnų gerove.
