Seimas atidėjo sprendimą dėl draudimo veisti, parduoti ir eksponuoti gyvūnus, kuriems yra karpytos galūnės

Nors šis klausimas buvo įrašytas į antradienį vykusios neeilinės sesijos darbotvarkę, jo priėmimo procedūros parlamentarai nepradėjo.

„Mes to projekto negalime priiminėti, nes neseniai buvo gauti nauji pasiūlymai, kurių komitetas dar neapsvarstė. Be komiteto nuomonės priiminėti įstatymo negalime“, – pranešė plenariniam posėdžiui pirmininkavęs Seimo pirmininko pirmasis pavaduotojas Jurgis Razma.

Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo pataisas inicijavo Seimo Laisvės frakcijos narė Ieva Pakarklytė.

Projekte kalbama apie tokias veterinarines procedūras, kaip „ausų, barzdelių, skiauterių, snapų, uodegų trumpinimas, balso stygų, ragų, nagų, sparnų, kanopų ir ilčių pažeidimas ar pašalinimas, plunksnų išpešimas ar pašalinimas kitu būdu“. Išimtimi būtų laikomas gyvūnų kastravimas arba veterinarijos gydytojo rašytiniu sprendimu dėl gyvūno sveikatos atliekamos procedūros.

Įstatymo pataisomis taip pat siūloma uždrausti veisti ir eksponuoti genetiškai nesveikus augintinius su akivaizdžiai matomomis genetinėmis ligomis, apsigimimais, patologijomis.

Pasak Seimo narės I. Pakarklytės, draudimas augintiniams karpyti ausis ir uodegas Lietuvoje galioja nuo 2004 metų. Nepaisant to, gyvūnų gerovės organizacijos pastebi atvejus, kai augintiniai karpytomis ausimis ar uodegomis yra veisiami, pardavinėjami, demonstruojami parodose.

„Todėl siūlau uždrausti šias veiklas su gyvūnais. Taip sumažinsime veisėjų, pardavėjų ir šeimininkų paskatas žiauriai elgtis su gyvūnais karpant jiems galūnes“, – yra sakiusi Seimo narė I. Pakarklytė.

Ji siūlo, kad įstatymo pataisos įsigaliotų šių metų lapkričio 1 d.