Tyrime dalyvavo 18 šunų ir jų šeimininkai. Mokslininkai mokė gyvūnus atskirti dvi dubenėlio vietas: viename jų buvo skanėstas, o kitame – tuščia. Kai šunys išmoko nustatyti šias vietas, tyrėjai atnešė kitą dubenėlį ir pastatė jį kitoje vietoje. Jei gyvūnas greitai nueidavo prie naujojo dubenėlio, tai buvo laikoma optimistiniu pasirinkimu, o jei lėtai – pesimistiniu.
Pažymima, kad tyrimo metu šunų šeimininkai buvo skirtingų emocinių būsenų: vieni sprendė sudėtingus matematikos uždavinius, kurie sukėlė stresą, o kiti klausėsi raminančios muzikos, kuri sukėlė atsipalaidavimą. Todėl būtent žmonių prakaito kvapai darė įtaką šunų reakcijoms.
Mokslininkai nustatė, kad gyvūnai, pajutę stresą patiriančių žmonių kvapą, buvo linkę priimti „pesimistinius“ sprendimus, t. y. lėčiau eiti prie naujo dubenėlio. Tačiau šis poveikis nebuvo užfiksuotas gyvūnams, kurie uodė geros nuotaikos šeimininkus.
Tyrimo rezultatų dėka tapo žinoma, kad šunys iš tiesų gali suvokti žmonių emocinę būseną per savo uoslę, iš tiesų streso kvapas tikriausiai verčia šunis labiau nerimauti.
Mokslininkų teigimu, šunys, kurie buvo veikiami streso kvapo, geriau išmoko atskirti skanius skanėstus nuo tuščių dubenėlių, palyginti su tais, kurie nerimo kvapo nejautė. Tyrėjai mano, kad tokia reakcija gali būti todėl, kad streso kvapas padidina šunų budrumą ir skatina juos atidžiau analizuoti situaciją.
