Kai kurias kates šlapimo takų ligos kamuoja dažniau
Katėms dažniausios šlapimo takų ligos skirstomos į viršutinių ir apatinių šlapimo takų ligas.
„Viršutinių šlapimo takų ligos dažniausiai yra lėtinis inkstų nepakankamumas. Tuo tarpu apatinių šlapimo takų ligos apima cistitą ir akmenligę“, – paaiškina gydytoja.
Siekiant šių susirgimų išvengti, S.Stanionienė pirmiausia siūlo užtikrinti visavertę mitybą ir nepasiduoti murklių manipuliacijoms gauti skanukų nuo stalo.
„Bet kokie papildomi maisto produktai nuo šeimininkų stalo gali išderinti organizmo pH ir sukelti susirgimus“, – įspėja specialistė.
Susirgimų išvengti padeda ir paprasčiausia ramybė – gydytoja primena, kad katėms svarbios sąlygos be streso bei įtampos.
Visgi net ir tinkamos sąlygos ne visada padeda išvengti susirgimų, o veterinarijos gydytoja patvirtina, kad kai kurių veislių augintojams reikėtų išlikti itin budriems.
„Tam tikros katės veislės yra labiau linkusios į šlapimo takų ligas, įskaitant siamo, persų, egzotų veislės kates.
Taip pat didesnė rizika kyla vidutinio ir vyresnio amžiaus katėms bei katinams, ypač tiems, kurie turi antsvorį. Katinams akmenligė pavojingesnė dėl anatomiškai siauresnių šlapimo takų“, – augintinių šeimininkus įspėjo specialistė.
Pagrindiniai simptomai gali atrodyti net nesusiję
Šlapimo takų ligas, vardina S.Stanionienė, dažniausiai sukelia netinkama mityba, genetinis polinkis, stresas ir šlapimo pūslės peršalimo ligos.
Visgi atpažinti šias ligas savarankiškai gali būti gana sunku, mat kai kurie simptomai gali atrodyti net nesusiję su šlapimo takais.
„Katės šeimininkai turėtų atkreipti dėmesį į šiuos šlapimo takų ligų simptomus: dažnas šlapinimasis, šlapinimasis neįprastose vietose, šlapinimasis mažais kiekiais, padidėjęs vandens lakimas, kailio būklės suprastėjimas, svorio netekimas, reguliariai besikartojantys pavėmimai, neadekvatus ir keistas kniaukimas besišlapinant ar po to“, – vardino gydytoja.
Siekiant išvengti šlapimo takų ligų arba jas laiku pastebėti bei pradėti gydyti, S.Stanionienė rekomenduoja atlikti profilaktinius patikrinimus.
„Inkstų ligų ankstyvai diagnostikai – kas 6 mėnesius, ypač nuo 6–7 metų amžiaus. Šlapimo tyrimai – pastebėjus pirmuosius simptomus arba profilaktiškai kas 2–3 mėnesius, jei susirgimų jau buvo pasitaikę anksčiau“, – patarė specialistė.
O diagnostikai, sako specialistė, dažniausiai naudojami kraujo biocheminiai ir morfologiniai tyrimai, šlapimo biocheminiai ir citologiniai tyrimai bei pilvo ultragarso tyrimas.
O štai gydymas, priduria ji, labai priklauso nuo susirgimo. Kartais užtenka gydomosios dietos bei papildų, o kartais prireikia antibiotikų, priešuždegiminių vaistų, sunkesniais atvejais – kateterizacijos, intraveninės infuzijos ar net operacijos.
