„Šio instrumento pagalba, mes galime vertinti įvairių organų būklę, aptikti bei išmatuoti juose esančius pakitimus, aptikti svetimkūnius, įvertinti širdies darbą, imti įvairius mėginius“, – sako J.Surpina.
Ir nors profilaktiškai echoskopija neatliekama, vyresnio amžiaus gyvūnams ši procedūra gali parodyti pakitimus dar iki pasireiškiant simptomams. Visgi gydytoja įspėja, kad kartais būna ir atvirkščiai – simptomai yra, o ultragarsu pakitimai dar nepastebimi.
„Todėl atliekant monitoringą svarbu vadovautis ne tik ultragarso rezultatais, bet ir kitų tyrimų visuma“, – pabrėžia specialistė.
Vieniems – dažniau nei kitiems
Ir nors sveikiems bei jauniems gyvūnams echoskopija reguliariai įprastai nedaroma, šios procedūros poreikį gali lemti ne tik pakitę kitų tyrimų rezultatai, tačiau ir veislė – kai kuriems gyvūnams širdies echoskopinis tyrimas privalomas.
O štai vyresnio amžiaus šunis, anot veterinarijos gydytojos, rekomenduojama pilvo echoskopiją atlikti kartą per metus, o kartu pasidaryti reikėtų ir kraujo tyrimą.
„Taip galima aptikti ankstyvus pakitimus ir užkirsti kelią kai kurių ligų progresavimui. Pavyzdžiui – dažnai blužnies neoplazijos vystosi besimptomiškai, o kraujas to gali ir nerodyti, tačiau aptikus pakitimą ultragarsu, mes galime paimti mėginius ir išsiaiškinti, ar pakitimas yra piktybinis“, – reguliarių vizitų svarbą primena J.Surpina.
Taip pat gydytoja pabrėžia, kad dažnai klaidingai manoma, jog echoskopu tikrinti galima tik pilvo ertmę. Jo paskirčių – daug daugiau. Echoskopu galima įvertinti beveik visus organus: akis, krūtinės ląstos, pilvo ertmės organus, sąnarius, sausgysles ir net raumenyną.
„Priklausomai nuo tiriamos organų sistemos, mes aptinkame įvairius pakitimus ir galime diagnozuoti arba įtarti įvairias ligas. Dažniausiai echoskopijas tenka atlikti gyvūnams sergantiems pilvo organų ligomis, o kardiologijoje echoskopija yra pagrindinis diagnostikos intrumentas“, – kalba „Kainava“ veterinarijos gydytoja.
Šeimininkams nerimauti nėra ko
Tyrimas echoskopu, sako J.Surpina, tikrai turi daugiau privalumų nei trūkumų.
„Echoskopinis tyrimas yra pagrindinis tyrimas vertinant širdies veiklą. Vertinant kitus organus mes galime aptikti net labai smulkius pakitimus, taip pat galime vertinti pakitimus realiu laiku (kaip pavyzdžiui žarnų peristaltiką).
Ultragarso pagalba mes galime imti mėginius iš įvairių organų. Šis tyrimas yra plačiai paplitęs ir dažnu atveju jis gali būti atliekamas tą pačią dieną“, – vardina veterinarijos gydytoja.
Visgi jo tikslumas labai stipriai priklauso ir nuo echoskopuotojo įgūdžių, o net ir patyrusiam gydytojui vien echoskopas nepasakys visko, ką reikia žinoti, todėl jį visada reikia vertinti su kitais simptomais bei tyrimų rezultatais.
Rizikų, anot specialistės, taip pat nėra daug, visgi į kai kuriuos dalykus veterinarijos gydytojas turėtų atkreipti dėmesį.
„Jeigu mes turime kritinį/šokinį gyvūną, jo būklė turi būti stabilizuojama ir tik tada sprendžiama, ar toks gyvūnas gali būti tiriamas kokiais nors instrumentiniais tyrimais, nes gyvūno fiksavimas ir laikymas kai kuriais atvejais gali būti pražūtingas“, – įspėja ji.
Tačiau iš esmės echoskopinis tyrimas yra neinvazyvus ir neskausmingas, o labai stresuojantiems gyvūnėliams skiriama lengva sedacija – veterinarijos gydytojas tokiu būdu gali tiksliau atlikti organų vertinimą, o gyvūnas patiria mažiau streso ir diskomforto.
Kaip pasiruošti echoskopijos procedūrai?
Gydytoja pataria ir kaip pasiruošti vykstant į echoskopiją.
- Visada yra naudinga, kai gyvūnas kuo mažiau stresuoja tyrimo metu. Todėl kai kuriais atvejais veterinarijos gydytojas gali paskirti raminančius preparatus prieš atvykstant į procedūrą. Kai kurias atvejais gyvūnui gali būti taikoma lengva sedacija klinikoje.
- Tiriant pilvo organus svarbu, kad gyvūnas būtų neėdęs 8–12 valandų prieš procedūrą. Taip pasiekiame geresnį matomumą, taip pat tai svarbu ir dėl sedacijos.
- Jeigu planuojamas šlapimo sistemos vertinimas, kai kada reikėtų, kad gyvūnas būtų nesišlapinęs.
