Širdies patikra turėtų tapti profilaktine
Neretas augintinio savininkas profilaktines veterinarijos gydytojo apžiūras vertina šiek tiek atsainiai – jeigu gyvūnas sveikas, kam jį gabenti pas veterinarą? Tačiau A. Grigonis įsitikinęs, kad gyvūnų širdis ultragarsu profilaktiškai tikrinti reikėtų jiems sulaukus 5–6 metų, o štai bokserių ir dobermanų veislės šunims – vos nuo 3–4 metų amžiaus.
„Aptikus pokyčius vožtuvuose kasmet žiūrima ir vertinama patologinio proceso eiga. Pradžioje net vaistų girdyti nereikia. Aišku, ateina ta diena, kai atsiranda poreikis medikamentiniam gydymui“, – sako veterinarijos gydytojas.
Tačiau, priduria jis, nutikę ir daug liūdnesnių situacijų. Nors iš pirmo žvilgsnio atrodė, jog gyvūnas visiškai sveikas, paaiškėja, kad medikamentai jam jau būtini. Visgi net ir tai nėra blogiausias scenarijus.
„Žymiai blogesnės realijos būna tada, kai kreipiamasi su gyvūnu, kuriam ryški stazinio širdies nepakankamumo klinikinė išraiška: neretas atvejis, kai savininkas išpūtęs akis aiškina, kad gyvūnas visą laiką buvo sveikas ir viskas prasidėjo labai staiga, tarsi iš niekur…
Būna taip, iš tikrųjų būna. Kitą kartą organizmas labai ilgai sugeba kompensuoti atsirandančią kardiovaskulinės sistemos disfunkciją, bet, peržengus galimybių ribas, dekompensacija būna staigi“, – apie klastingas ligas ir profilaktinės patikros būtinybę kalba specialistas.
Kai kurie serga dažniau
Ne paslaptis, kad kai kurios šunų veislės pasižymi didesniu polinkiu sirgti įvairiomis ligomis. A.Grigonis sako pastebėjęs, kad bišonams, ŠiCu, nykštukiniams pudeliams nukoidinė vožtuvų degeneracija – ne retenybė. Visgi veterinarijos gydytojas mini ir daugiau veislių.
„Derėtų paminėti Kavalieriaus karaliaus Karolio spanielius: vožtuvų endokardiozė šios veislės šunims pasireiškia anksčiau nei daugumos kitų veislių atstovams, tačiau reikėtų pripažinti, kad pati patologija nei greičiau progresuoja, nei pokyčiai būna sunkesni nei kitiems. Be to, kiek teko jų tirti, didžioji dauguma šios veislės atstovų buvo be didesnių širdies problemų.
Bet buvę, kad atvažiuoja su pakankamai jaunu šuniuku kardioekspertizei: dar ūžesių nėra, auskultuojant jų negirdi, bet tiriant ultragarsu jau matai, kad dviburis vožtuvas nesandarus, vožtuvo burės sustorėję, nors kitų pokyčių dar nėra.
Aišku, serga ir kitų veislių šunys, tiek pinčeriai, tiek tojterjerai, čihuahua, pekinai....Tačiau dažnu atveju pokyčiai būna kiek švelnesni ir vyresniame amžiuje“, – pastebi gydytojas.
O štai dilatacine kardiomiopatija serga dažniausiai grynaveisliai šunys. Dažniausiai ji pasitaiko niufaundlendams, dogams, vipetams, leonbergeriams, dobermanams, airių vilkogaudžiams, bokseriams, bordo dogams ir kavalieriaus karaliaus Karolio spanieliams.
„Pasitaiko rotveilerių, kavalieriaus karaliaus Karolio spanielių, bulterjerų, amerikiečių pitbulterjerų ir amerikiečių Stafordšyro terjerų. Skaitoma, kad paprastai neserga vokiečių aviganių ir Labradoro retriverių veislių šunys, bet pačiam teko susidurti su minėtų veislių atstovais, kuriems visi aptikti pokyčiai buvo būdingi dilatacinei kardiomiopatijai“, – pridūrė specialistas.
Simptomus pastebėti sunku
Viena dažniausių širdies patologijų – mukoidinė vožtuvų fibrozė. Ši liga dažniausiai diagnozuojama smulkesniems šunims, todėl jų savininkai turėtų suklusti – mat ligą patiems atpažinti sunku.
„Pakankamai ilgai gali nebūti jokių simptomų ir pirmieji atsiranda jau gerokai pažengus patologijai, kai išsiplečia kairioji širdies pusė ir kairiojo prieširdžio auselė pasiekia kvėpavimo takus; dėl mechaninio poveikio į juos sukeliamas sausas sunkiai malšinamas kosulys.
Gali būti dar ir tokie simptomai: drėgnas kosulys, krenkštimas, dusulys (kardiogeninės plaučių edemos požymiai). Retai, nors ir pasitaiko, būna alpulys, diskoordinacijos reiškiniai“, – sako A.Grigonis ir priduria, kad šie simptomai gali reikšti ir kitas ligas, todėl tikrintis – būtina.
Profilaktiškai apsilankyti gydykloje svarbu ir todėl, kad apsisaugoti nuo šių ligų taip pat sunku, kaip ir jas pastebėti.
„Sunkoka nusakyti rizikos veiksnius. Skaitoma, kad tiek mukoidinė vožtuvų degeneracija, tiek dilatacinė kardiomiopatija turi genetinę predispoziciją“, – sako „Kaivana“ veterinarijos gydytojas.
„Tiesą pasakius, kažkokios ypatingos prevencijos, kitaip, profilaktikos, kaip ir nėra. Kažkokiu būdu užkardyti širdies ligas, kad jos imtų ir neprasidėtų, greičiausiai neįmanoma. Kai jau serga, pvz., mukoidine vožtuvų degeneracija, rekomenduojama gyvūnams vengti „sprinto“ situacijų, t.y., neleisti vaikyti kačių, varnų, vištų ir pan“, – pridūrė specialistas.
Sergantiems šunims – speciali mityba
Anot A.Grigonio, dažniausiai taikomas gydymas medikamentais. Visgi yra atvejų, kai tenka įsikišti ir chirurgams.
O štai šerti augintinį dažnai rekomenduojama dietiniu metodu, tačiau jį, pabrėžia specialistas, turėtų parinkti veterinarijos gydytojas.
„Vienos tinkamos dietos visiems pacientams nėra. Kai kurios firmos gamina specialius dietinius pašarus širdies ligomis sergantiems šunims.
Taikant dietinį šėrimą, būtina išlaikyti optimalią kūno masę: šiek tiek sumažintas natrio (kitaip, valgomosios druskos) kiekis visuose naudojamuose pašaruose (įskaitant pašarą šunims, skanėstus, maistą nuo stalo ir pašarą, naudojamą vaistams suduoti), tačiau pašaras turi turėti geras skonines savybes, vengti perdirbto bei sūdyto pašaro“, – pabrėžė specialistas.
Taip pat gyvūnas turi gauti atitinkamą kalorijų kiekį. Rekomenduojama, kad kiekvienam šunio kūno kilogramui tektų ne mažiau kaip 60 kcal.
„Taip sulėtinamas svorio kritimas, kuris gali būti šunims dėl širdies veiklos nepakankamumo (ypač sergant dilatacine kardiomiopatija)“, – paaiškino specialistas.
O nevalgiems pacientams apetitą gali pagerinti pašaro pašildymas, sauso pašaro maišymas su drėgnu, skirtingų pašarų pasiūla. Papildomai šunims, kurie skundžiasi apetitu, turi sumažėjusią raumenų masę ar aritmiją, galima duoti ir omega–3 riebalų rūgščių.
