Pasak sveikatos apsaugos pareigūnų, sausį miręs vyras gyveno miškingoje vietovėje ir prižiūrėjo valkataujančią katę, kuri medžiojo smulkius gyvūnus. Jo imuninė sistema buvo susilpnėjusi ir manoma, kad Alaskapox užsikrėtė kontaktuodamas su gyvūnais.
Maždaug tuo pačiu metu vienam Oregone gyvenančiam asmeniui buvo diagnozuotas buboninis maras. Sveikatos apsaugos pareigūnai įtaria, kad šį asmenį užkrėtė katė. Pranešama, kad asmuo yra ankstyvoje ligos stadijoje, o pacientas ir artimi asmenys gydomi antibiotikais.
Šios infekcijos primena, kad ne žmonių gyvūnų ligos kartais gali būti perduodamos žmonėms. Kad geriau suprastume, kas yra tokios ligos ir kokių atsargumo priemonių turėtų imtis naminių gyvūnėlių savininkai ir gyvūnų mylėtojai, kad išlaikytų save ir savo gyvūnus sveikus, kalbėjomės su CNN sveikatingumo medicinos eksperte dr. Leana Wen.
L. Wen yra Džordžo Vašingtono universiteto skubios pagalbos gydytojas ir docentas. Anksčiau ji buvo Baltimorės sveikatos komisarė, kur, vykdydama savo pareigas, ji taip pat prižiūrėjo gyvūnų kontrolę ir apsaugą.
CNN: Kokias ligas naminiai gyvūnėliai, pavyzdžiui, katės ir šunys, gali perduoti žmonėms?
Dr. Leana Wen: Kaip žmonės gali perduoti ligas kitiems žmonėms, gyvūnai gali perduoti ligas kitiems savo rūšims. Kartais gyvūnai gali perduoti ligas kitoms rūšims, įskaitant žmones, su kuriais naminiai gyvūnai turėjo artimą kontaktą.
Vienas iš būdų klasifikuoti ligas, kurias naminiai gyvūnai gali platinti žmonėms, yra perdavimo būdas, pvz., fekaliniu-oraliniu būdu. Asmuo, turintis sąlytį su užsikrėtusių gyvūnų išmatomis, gali susirgti ir pats, jei gerai nesiplauna rankų arba jei išmatų turinys užterš vandenį ar maistą, kurį žmogus praryja.
Šios ligos apima bakterines infekcijas, tokias kaip kampilobakterijos ir salmonelės, ir parazitines infekcijas, tokias kaip kriptosporidiozė, giardija ir kaspinuočiai.
Simptomai gali būti pilvo spazmai, viduriavimas, karščiavimas ir vėmimas. Priklausomai nuo ligos, žmonėms gali prireikti tikslingo gydymo, pavyzdžiui, antibiotikų ar antiparazitinių vaistų. Infekcijos paprastai yra lengvos, nors jos gali būti rimtos žmonėms, sergantiems lėtinėmis ligomis, ir tiems, kurie yra labai jauni ar pagyvenę.
Yra specifinė parazitinė infekcija, vadinama toksoplazmoze, kuri yra susijusi su kačių kraiko dėžučių valymu arba maisto ar geriamojo vandens, užteršto kačių išmatomis, valgymu. Daugumai žmonių, sergančių šia infekcija, simptomai yra nedideli arba jų visai nėra, tačiau nėščioms moterims kyla išskirtinė rizika, nes toksoplazmozė gali būti perduodama per placentą. Jų kūdikiai gali užsikrėsti dar prieš gimimą, o vėliau susirgti rimtomis neurologinėmis problemomis, tokiomis kaip traukuliai, regėjimo praradimas ir protinė negalia.
Antrasis infekcijos būdas yra įbrėžimai ir įkandimai. Pavyzdžiui, kačių įbrėžimų liga yra bakterinė infekcija, plintanti, kai katė pakankamai subraižo arba įkando žmogui, kad pažeistų jo odą. Jis taip pat gali užsikrėsti, jei užsikrėtusi katė laižo atvirą žmogaus žaizdą. Užsikrėtusiems žmonėms gali padidėti limfmazgiai, karščiuoti ir skaudėti galvą.
Daugelis žmonių yra girdėję apie pasiutligę, kuri yra mirtina virusinė infekcija, kuri žmonėms plinta įkandus užsikrėtusiems gyvūnams. Pasiutligė yra beveik visuotinai mirtina. Dauguma naminių gyvūnų Jungtinėse Valstijose yra paskiepyti nuo pasiutligės, tačiau kai kuriose kitose šalyse taip nėra.
Trečiasis užsikrėtimo būdas yra per kitus vektorius, tokius kaip erkės, blusos ir uodai. Pavyzdžiui, erkės gali pernešti Laimo ligą, babeziozę, erlichiozę ir tuliaremiją sukeliančias infekcijas. Šios ligos plinta, kai žmogui įkanda užsikrėtusi erkė, pasimaitinusi užsikrėtusiu gyvūnu. Šunys, leidžiantys laiką miškingose buveinėse, gali turėti erkių, kurios juos užkrečia, o erkės taip pat gali pernešti ligą žmonėms.
CNN: O kaip Alaskapox ir buboninis maras? Kaip kas nors galėjo užsikrėsti šiomis ligomis nuo gyvūnų?
L.Wen: Alaskapox priklauso virusų kategorijai, vadinamai ortopokso virusu. Šioje kategorijoje yra keli virusai, kuriuos gyvūnai gali perduoti žmonėms, įskaitant raupų (anksčiau vadintų beždžionių raupų) ir karvių raupų, raupų ir vakcinijos virusus. Nežinoma, kaip juo užsikrėtė nuo Alaskapox miręs vyras, tačiau galimas būdas yra užsikrėtusio gyvūno įkandimas asmeniui arba užkrėsto gyvūno poveikis žmogaus odai.
Buboninį marą sukelia Yersinia pestis bakterija, juo galima užsikrėsti ir per odos plyšimą, jei kas nors turi atvirą žaizdą ir liečiasi su infekciniais gyvūno kūno skysčiais. Jis taip pat gali būti perduodamas per užkrėstos blusos įkandimą.
CNN: Kokių žingsnių žmonės gali imtis, kad sumažintų riziką užsikrėsti ligomis nuo savo augintinių?
L.Wen: Yra keletas svarbių žingsnių, kurių gali imtis naminių gyvūnėlių savininkai ir gyvūnų mylėtojai, kad apsaugotų save, savo šeimos narius ir savo augintinius.
Pirmiausia jie turėtų užtikrinti, kad jų šunys ir katės būtų visiškai vakcinuoti. Vakcinos apsaugo ne tik nuo daugelio ligų, kurios gali plisti iš gyvūnų žmonėms, bet ir nuo ligų, kurios apsiriboja gyvūnais, tačiau gali būti kenksmingos ir net mirtinos. Naminiai gyvūnai taip pat turėtų būti prižiūrimi reguliariai atliekant suplanuotus patikrinimus.
Taip pat svarbu nuvežti savo augintinį pas veterinarą, jei jis suserga. Tuo tarpu stenkitės sumažinti kontaktą su sergančiais augintiniais. Nustačius ligos priežastį, gyvūnui gali būti suteiktas greitesnis gydymas ir galimas bandymas bei gydymas žmogui.
Taip pat yra protingų atsargumo priemonių, kurių žmonės turėtų imtis, kad sumažintų ligų plitimą. Tai apima rankų plovimą po to, kai tvarkote išmatas ir kitas atliekas. Įsitikinkite, kad gyvūno gyvenamoji zona yra švari. Laikytis atokiai nuo laukinių ir keistai besielgiančių gyvūnų.
Vaikams, kurie padeda valyti kraiko dėžes ar pasiimti paskui savo šunis, reikia priminti, kad gerai nusiplautų rankas. Vaikams taip pat reikėtų priminti, kad jie nebučiuotų savo augintinio burnos ir sumažintų rizikingą veiklą, dėl kurios gali atsitiktinai įkąsti. Nuvykę į draugų namus su gyvūnais ir apsilankę fermose, kuriose yra zoologijos sodai, jie turi nusiplauti rankas. Ir svarbu atliekas valyti lauke, taip pat ir savo kieme, ir neleisti vaikams žaisti vietose, kuriose yra gyvūnų išmatų.
Norint sumažinti blusų riziką, svarbu laikytis geros higienos ir sumažinti graužikų skaičių gyvūno gyvenamojoje patalpoje ir aplink ją. Norėdami sumažinti erkių pernešamų susirgimų skaičių, apsilankę miškingose vietovėse atidžiai ieškokite erkių, o pastebėję erkes iš karto pašalinkite.
CNN: Ar tai reiškia, kad niekas neturėtų turėti gyvūnų?
L.Wen: Tikrai ne. Žmonės ieško gyvūnų draugijos dėl daugelio priežasčių. Daugeliui žmonių turėti šunį ar katę yra būtina jų pačių gerovei ir psichinei sveikatai. Yra paprastų žingsnių, kurių kiekvienas gali imtis, kad sumažintų ligų perdavimo iš gyvūno žmogui riziką. Asmenys, kuriems reikia papildomos priežiūros, yra tie, kurių imunitetas susilpnėjęs, kūdikiai ir nėščios moterys.
Parengė Ugnė Kalniūtė pagal CNN.
