Skiria įvertinę augintinio būklę
Kaune įsikūrusios veterinarijos klinikos „Kaivana“ veterinarijos gydytoja Vaiva Gustaitienė paaiškino, jog augintiniams profilaktiškai atliekami kraujo tyrimai, padedantys įvertinti ląstelių skaičių, inkstų, kepenų veiklą, elektrolitų nuokrypį nuo normos. Įvertinus kraujo tyrimų rezultatus ir šeimininko suteiktą informaciją, mat jis turi daugiausia žinių apie savo augintinį, bei klinikinės apžiūros metu aptiktus pakitimus, skiriami papildomi tyrimai.
Jei pakitimų kraujyje nėra, vienas vertingiausių ir informatyviausių tyrimų, padedantis daugiau sužinoti apie tikrąją augintinio sveikatos būklę, ultragarso tyrimas. „Tenka susidurti su atvejais, kuomet kraujo tyrimai – puikūs, o atlikus ultragarso tyrimą randama įvairių darinių ar kitų reikšmingų pakitimų. Šį neinvazinį, neskausmingą tyrimą galima atlikti ir graužikams ar paukščiams. Atliekant ultragarso tyrimą dažniausiai diagnozuojamos širdies, gimdos ir prostatos ar onkologinės ligos.
Rentgeno tyrimas paprastai atliekamas įtariant pakitimus organizme arba norint atmesti gretutinius susirgimus, todėl profilaktikai naudojamas retai. Dažnai, norint gauti kokybiškas rentgenogramas, būtina taikyti nejautrą, todėl šiam tyrimui būtina pasiruošti iš anksto.
Išmatų ir šlapimo tyrimai taip pat gali suteikti nemažai informacijos, tačiau juos dažniausiai rekomenduojama atlikti pasireiškus ligų, tiesa, nebūtinai susijusių su šlapimo sistema ar tuštinimosi įpročiais, simptomams“, – paaiškino veterinarijos gydytoja.
Skiepų praleisti nevalia
Viena svarbiausių augintinių šeimininkų pareigų – laiku juos paskiepyti, taip apsaugant nuo itin grėsmingų ligų: šunų maro, parvovirusinio enterito, infekcinio hepatito ir šunų paragripo.
Jauni, vos kelių savaičių, augintiniai skiepijami kelis kartus, paprastai – šešių, aštuonių, dvylikos savaičių, pavyzdžiui, veislynuose, arba aštuonių ir dvylikos savaičių. Vėliau – kasmet, arba laikantis vakcinos gamintojų rekomendacijų. Tiek vyresniems, tiek jauniems gyvūnams prieš skiepus būtina naudoti preparatus nuo vidaus parazitų.
Jauniems, iki 6 mėnesių amžiaus gyvūnams, ypač šunims, preparatai nuo vidaus parazitų rekomenduojami kas mėnesį, nes jie intensyviau domisi aplinka, linkę ragauti, uostyti daugiau nei suaugę, tačiau yra ir suaugusių gyvūnų, kurie elgiasi panašiai, todėl svarbu įsivertinti augintinio įpročius. Suaugusiems keturkojams vaistai nuo kirminų rekomenduojami kas 3–4 mėnesius. Galima rinktis preparatus, lašinamus ant kailio, tabletes ar pastas.
Katės kasmet vakcinuojamos nuo pasiutligės, panleukopenijos, rinotracheito ir kalicivirozės. Šunys skiepijami nuo pasiutligės, šunų maro, parvovirusinio enterito, infekcinio šunų hepatito, antrojo tipo šunų adenoviruso ir šunų paragripo. Galimos ir papildomos vakcinos tiek šunims, tiek katėms.
Skiepų kalendoriaus laiko svarbu laikytis, jei augintinis skiepijamas pirmąsyk arba planuojamos kelionės į užsienį. Vėliau rekomenduojama laikytis nustatytos datos, tačiau jei augintinis yra vakcinuojamas nuolat, pavėlavus kelias dienas ar savaitę, greičiausiai, gyvūnui nieko nenutiks.
Ypač svarbu augintinius saugoti ir nuo išorinių parazitų – blusų, erkių ir kitų. Šylant klimatui, erkių sukeliamos ligos diagnozuojamos net gruodžio mėnesį. Preparatus: purškiamus repelentus, lašus, tabletes ar antkaklius – rekomenduojama naudoti taip, kaip nurodo gamintojas, jie gali apsaugoti nuo 4 iki 12 savaičių.
„Dažnai susiduriame su klaidingu požiūriu, kad augintiniams, neišeinantiems į lauką, nereikia skiepų ir priemonių nuo išorinių ar vidaus parazitų. Iš tiesų, skiepyti augintinius būtina taip, kaip nurodyta gamintojo rekomendacijose, o priemones nuo parazitų galima naudoti du kartus per metus arba pagal poreikį. Sprendžiant dėl kitų profilaktinių tyrimų ir patikrinimų taip pat reikėtų atsižvelgti į gyvūno poreikius, veislės polinkį į tam tikras ligas, augintinio lėtines ligas – įvertinęs šiuos niuansus gydytojas sudaro profilaktinių tyrimų planą, kurio rekomenduojama laikytis. Kartais į veterinarijos kliniką užtenka atvykti kartą ar du per metus, o kartais tyrimus reikia atlikti kas savaitę, mėnesį arba būklei paūmėjus“, – komentavo pašnekovė.
Svarbu procedūrai pasiruošti
Augintinių kastracijos ir sterilizacijos procedūros – atliekamos tiek kaip profilaktinė priemonė, norint išvengti lytinės sistemos ligų, tiek kaip priemonė, padedanti kontroliuoti augintinių populiaciją. Pasak veterinarijos klinikos „Kaivana“ specialistės, kiekviena chirurginė intervencija turi savų rizikų, todėl procedūrą geriau atidėti, jei gyvūnas serga ūmiomis arba gretutinėmis ligomis, kurios gali kelti pavojų jo sveikatai. Prieš operaciją rekomenduojami kraujo tyrimai, labai svarbu su gydytoju aptarti visus klausimus, pastebėjimus ar nerimą keliančius simptomus.
Kada geriausia atlikti šias procedūras specialistų nuomonės skiriasi, todėl geriausia tinkamiausią laiką aptarti su augintinį prižiūrinčiu veterinarijos gydytoju. Vieni šaltiniai teigia, kad šias procedūras galima atlikti jau 4–6 mėnesių augintiniams, kiti – sulaukus 9 mėnesių ir vėliau, ypač didesnių veislių šunims. Jei jau prasidėjusi kalyčių ir kačių branda, svarbu atsižvelgti į rujos metą, kas nėra aktualu patinams. Optimalus laikas kalytėms – praėjus 2–3 mėnesiams po rujos, katėms – mėnesiui po jos. Kartais, esant hormonų disbalansui ar kitais atvejais, operacijos laikas skiriamas individualiai.
Katės – gyvūnai, kurie didžiąją paros dalį snaudžia, todėl jų šeimininkams ypač sunku pastebėti pirmuosius ligos simptomus. Bene svarbiausias patarimas auginantiems kates – vengti stresinių situacijų, užtikrinti tinkamą aplinką, sukurti slėptuvę, netrukdyti keturkojų dienos miego, sukurti rutiną – tuomet katės žinos, kas jų laukia ir jaučiasi saugios, žinoma – nepamiršti skirti joms dėmesio.
Katėms, kaip ir šunims, būdingos įvairios ligos, tačiau dažniausiai veterinarijos gydytojai susiduria su šlapimo takų ligomis, kurias paprastai lemia netinkama mityba, per mažas vandens kiekis ir stresas. Jį gali sukelti netinkama aplinka, netinkamai parinktas kraikas ar net ne ten pastatyta kraiko dėžutė.
