Alergiškų augintinių šeimininkams – gydytojų patarimai

Nustatyti gyvūnui alergiją nėra paprasta, nes simptomai, panašūs į kitų ligų, gali klaidinti. Įprastai į mažiau išreikštus požymius dėmesį atkreipia veterinarai profilaktinio vizito metu. Šeimininkai gali pastebėti akivaizdžius simptomus, pavyzdžiui, rekomenduojama kreiptis į veterinarą, jei gyvūnas labai intensyviai kasosi, save kandžioja. Tuo atveju dar namuose reikėtų uždėti apsauginę apykaklę, aptvarstyti pažeistą galūnę ar pažeistą odos plotą, jei tai yra įmanoma, kad gyvūnas mechaniškai nedirgintų ir nelaižytų žaizdos. „Mitas, kad gyvūnas laižydamas save gydo. Atvirkščiai – į žaizdą gali įsimesti antrinė infekcija“, – perspėja „DR.VET“ gydytoja Gintarė Griškevičiūtė. Katė, kurios oda sudirgusi dėl alergijos, išdrasko ar net iškandžioja kailį iki žaizdų. Tai įprastai būna pirmas pastebėtas alergijos signalas.

Alerginiai simptomai yra plataus spektro, juos lengva priskirti kitoms ligoms. Visgi dažniausi simptomai yra šie:

Tiek katės, tiek šunys gali būti alergiški ir susidurti su tomis pačiomis alergijomis. Alergijos gana slėpiningos, jas nustatyti nėra lengva net patyrusiems profesionalams. „Alergija tiriama atmetimo būdu, atmetant panašiai pasireiškiančias ligas. Tada ieškome, kokiems alergenams gyvūnas gali būti alergiškas“, – atskleidžia „DR.VET“ klinikų tinklo, jungiančio 10 klinikų Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje, gydytoja Lina Genytė.

Gyvūnų alergijos skirstomos į dvi pagrindines grupes: maisto produktams ir aplinkos alergenams. Maistinės alergijos pasireiškia per porą savaičių, o alerginės reakcijos į aplinkos dirgiklius gali išryškėti jau po kelių valandų nuo kontakto. Pastarosios alergijos nustatomos atlikus kraujo tyrimus.

Maistinės kilmės alergenai dažniausiai yra gyvulinės kilmės baltymai. Gyvūnas gali būti alergiškas bet kuriam iš jų: vištienai, jautienai, kiaulienai ir kt. Prevenciškai, norint išvengti maistinės alergijos, „DR.VET“ veterinarai rekomenduoja šerti gyvūną kuo retesne mėsa. Jau įtariant maistinę alergiją gyvūnui skiriama griežta 2 mėnesių trukmės eliminacinė dieta. Tuo periodu gyvūnas šeriamas tiktai hipoalerginiu ėdalu (sudėtyje – vienas hidrolizuotas baltymas) arba monoproteininiu ėdalu (pašaras, kurį sudaro vienas baltymas, kurio gyvūnas niekada nėra ėdęs). Alergijos maistui nustatymas reikalauja atidaus pasirengimo ir nuoseklumo, pabrėžia „DR.VET“ gydytoja G. Griškevičiūtė. „Kai gyvūnas vyresnis, niekada neėstą baltymą parinkti itin sunku. Šiuo metu patraukli alternatyva yra vabzdžiai, iš retesnių mėsų – arkliena. Svarbu suvokti, kad gyvūnas per eliminacinę dietą gali gauti tik paskirtą ėdalą ir vandenį – jokių skanukų ar kitų produktų“, – akcentuoja specialistė.

Po tyrimo stebima, ar būklė pagerėjo, ar nebuvo atkryčių. Paprastai, jei simptomai išnyksta, gyvūnas jaučiasi puikiai, atliekama provokacija. Po dviejų dietos mėnesių duodamas seniau vartotas arba kitas pašaras ir 2 savaites stebimos reakcijos. Jei stebimas atkrytis, būklė pablogėja ar paūmėja – pašaras netinka.

Gyvūnų alergijos aplinkos dirgikliams – kita opi problema. Kaip pasakoja „DR.VET“ gydytojos, namų dulkių erkutės ypač dažnai sukelia alergijas. Blogiausia, kad jų neįmanoma išvengti, todėl organizmas nuolat dirginamas. Panašiai ir su alergija žolei. Šunys negali išvengti žolės, o kontaktinė reakcija gali pasireikšti bėrimais vos po kelių valandų nuo žaidimų žolėje. Sezoninės alergijos, kurios ryškiausios pavasarį, taip pat gali varginti augintinius. Visgi alergijos žydintiems augalams mažiau pavojingos, nes praeina savaime dingus dirgikliams.

Šeimininkai, kurie nuoširdžiai rūpinasi gyvūno gerove, siekia suteikti jam visapusišką komfortą: stimuliuoja jo protą, leidžiasi su šunimi į ilgus pasivaikščiojimus, žaidžia, šeria jam tinkamu ėdalu, reguliariai vyksta pas veterinarą. Nustačius alergiją rūpesčio turėtų atsirasti dar daugiau. Gavus iš veterinarijos gydytojo sąrašą, kam gyvūnas alergiškas, pirmiausia, kiek įmanoma, reikia pašalinti maisto alergenus arba vengti aplinkos alergenų.

Išgirdus alergijos diagnozę, ypač, jei gyvūnas nebe jauniklis, nederėtų numoti į tai ranka. „Alergijos įprastai susiformuoja tarp 2–6 metų. Taip pat derėtų žinoti, kad net ir suaugusiam gyvūnui gali netikėtai pasireikšti alergija ėdalui, kurį ėdė ilgą laiką“, – pabrėžia veterinarijos gydytoja L.Genytė.

Alergijos ne tik paslaptingos, jas tiek diagnozuoti, tiek gydyti sudėtinga. O svarbiausia – alergijos suvaldymas labai priklauso nuo šeimininkų. „Didysis darbas yra šeimininkų rankose. Alergijos ir dėl alergenų diagnozuojami dermatologiniai sutrikimai turi būti gydomi kompleksiškai. Pašaras, vaistai, odos priežiūros priemonės, papildai, apsauga nuo parazitų visus metus – viskas turi būti suderinta ir taikoma tarpusavyje“, – vardija „DR.VET“ klinikoje gyvūnus gydanti G.Griškevičiūtė.

Alergija nėra tik diagnozė. Deja, tai nuolatinė, kasdienė kančia gyvūnui. „Nors skausmas nebūtinai yra itin stiprus, bet nuolat dirginama oda, dėl to gyvūnas kasosi, drasko save, laižosi, jam trinka virškinimas, kyla rūgštys, viduriuoja. Norėdamas nuraminti skrandį keturkojis gali imti laižyti gobeleną, sienas ar grindis“, – pasakoja veterinarijos gydytoja L.Genytė.

Kompleksiškas ir nuoseklus alergijos gydymas svarbus gerai gyvūno savijautai ir užtikrina, kad alergijos lydimi negalavimai nesukels papildomų problemų. Natūralus apsauginis odos barjeras nusilpsta, dėl to padidėja didesnė tikimybė pasireikšti bakterinės ar grybelinės kilmės odos infekcijoms. Kitos grėsmės nevaldant alergijos – svorio augimas arba kritimas. Dėl nuolat dirginamo virškinamojo trakto taip pat gali būti diagnozuotas gastritas.

Diagnozuojant alergiją ir jau nustačius alergenus labai svarbu palaikyti ryšį su prižiūrinčiu veterinarijos gydytoju. „Šeimininkai gauna daug namų darbų, todėl mums svarbu grįžtamasis ryšys, ar gyvūnui gerėja, kokia būklė. Kontaktas ypač reikalingas atkryčio metu, kuomet ligos progresą galima sustabdyti dar pačioje pradžioje“, – pabrėžia gydytoja G.Griškevičiūtė ir džiaugiasi „DR.VET“ klinikos inovatyvumu naudoti darbe „PetsApp“ programėlę. Ji – tikras pagalbininkas gydytojams ir gyvūnų šeimininkams.

„PetsApp“ – tai naujas išmanus būdas klientams tiesiogiai bendrauti su gydytojais. Klientai gali kreiptis į gydytojus, siųsti gyvūnų nuotraukas ir vaizdo įrašus su klausimais apie būklę, pasikonsultuoti dėl ėdalo. Programėlės naudotojai gali paprastai užsiregistruoti vizitui, taip pat gauti priminimus apie vaistų vartojimą bei vakcinaciją arba pakartotinį vizitą. Ši programėlė palengvina šeimininkų kasdienybę ir užtikrina, kad gyvūno sveikata bus tinkamai pasirūpinta. Bendravimas naudojant programėlę ne tik taupo laiką, kurį reikėtų skirti vykti į kliniką, bet ir leidžia sustabdyti spėliones, ar gydymas duoda vaisių. Pagal dokumentuotą istoriją „DR.VET“ gydytojai taip pat gali operatyviai atnaujinti gydymo planą.

„DR.VET“ tinkle, kuris jungia 10 klinikų trijuose didžiausiuose Lietuvos miestuose, dirba 58 profesionalai, kurie specializuojasi savo srityse (chirurgai, neurologai, ortopedai, dermatologai ir kt. specialistai). „DR.VET“ klientų patogumui Lazdynų gyvūnų ligoninė veikia kasdien, 24 val. per parą, todėl gali suteikti greitąją pagalbą bet kuriuo metu. Ligoninėje įrengta naujausia įranga, įskaitant priemones, reikalingas atlikti laparoskopines procedūras. Dar vienas šios gyvūnų ligoninės privalumas – taikomos pažangios PRP injekcijos, padedančios paspartinti gijimą, mažinti skausmą. „DR.VET“ nuosekliai investuoja į naujoves ir modernizuoja klinikas, kad atlieptų aukštus klientų poreikius. Neseniai atnaujintoje Vilniaus „DR.VET“ Žalgirio klinikoje veikia stacionaras, kuriame specialistai prižiūri gyvūnus prieš arba po operacijų. Šiuolaikiškas požiūris, patyrę ir savo žinias nuolat atnaujinantys „DR.VET“ profesionalai verti jūsų ir jūsų mielų augintinių pasitikėjimo.