Šis įdirbis leido Seimo narei Ievai Pakarklytei įregistruoti LR Gyvūnų gerovės ir apsaugosįstatymo pataisą, numatančią drausti „16) nuolatinį šunų laikymą pririštų, išskyrus atvejus, kai šunys vedami pasivaikščioti, įrangos ar patalpų valymo metu ir kitais atvejais ne ilgiau kaip 2 valandoms“. Šis pasiūlymas drausti nuolat laikyti šunis pririštus bus teikiamas svarstyti LR Seime, rašoma VšĮ „Gyvūnų gerovės iniciatyvos“ pranešime spaudai.
„Nuolat švietėme visuomenę, aiškinome, kodėl laikyti šunis pririštus prie būdos yra žiauru, kokią neatitaisomą žalą gyvūnui tai sukelia. Toliau dirbame ties tuo klausimu, organizuojame pakartotinius minėtos darbo grupės susitikimus. Šiuo metu svarstome, kad geriausia būtų turėti vieningas gyvūnų laikymo taisykles, o ne tvirtinamas skirtingose savivaldybėse. Apie tai detaliau papasakosime vėliau“ – įstatymo pataisą komentuoja GGI vadovė.
Organizacijos vadovės teigimu numatomas leidimas laikyti šunis pririštus 2 val. gali sudaryti sąlygas piktnaudžiavimui. „Spragų yra, bet GGI palankiai vertina visas pastangas, kurios nors kiek priartina draudimą laikyti pririštus augintinius“.
Jei pakeitimas bus priimtas, draudimas įsigalios nuo 2027 m. sausio 1 d. Taigi, gyventojai laiko pasirengti šiam pokyčiui, turės. Šunų laikymo sąlygos, užuot juos rišus prie būdos, gali būti gerinamos priimant gyvūną į namus, ar aptveriant teritoriją ir leidžiant gyvūnui joje laisvai lakstyti.
Nesant sąlygų priimti augintinio į namus, šuo galės būti laikomas voljere užtikrinant tinkamą plotą judėjimui bei įrengiant reikalavimus atitinkančią būdą, apsaugančią gyvūną nuo neigiamo aplinkos poveikio. Gyvūnų gerovės specialistai atkreipia dėmesį, kad voljere laikomas šuo, turėtų būti reguliariai vedžiojamas, užtikrinami jo socializacijos poreikiai.
Kodėl būtina priimti draudimą rišti šunis
Anot GGI vadovės Beatričės Vaitiekūnaitės, šunys, pririšti prie grandinių yra traumuojami visapusiškai, grandinė leidžia gyvūnui judėti tik labai ribotame plote – aplink būdą ratu, kas sukelia aibę problemų. Dar blogiau, kad pririštais šunimis dažnai laikytojai apskritai nesirūpina.
„Periodiškai važiuojame į „reidus“ apžvelgdami rajonų gyvenvietes ir ten lauke laikomų šunų sąlygas. Mes matome, kokį pragarą išgyvena pririšti šunys. Kai kurie apskritai net būdos neturi, visą žiemą tveria šalčius palikti pririšti prie medžio ar stulpo tiesiog ant plikos žemės“ – situaciją komentuoja GGI vadovė.
Reidų metu pastebėjus netinkamai laikomus gyvūnus pagal situaciją organizacija arba kalbasi su šeimininkais, prašydami suteikti geresnes sąlygas augintiniui, arba kreipiasi į atsakingas institucijas, kad būtų vykdomi patikrinimai ir sąlygos gyvūnams būtų pagerintos, arba kraštutiniais atvejais – kad kenčiantys gyvūnai iš jų šeimininkų būtų paimti.
„Šuo socialus gyvūnas, todėl jam būtinas kontaktas. Izoliacija sukelia gyvūnui stresą, įtampą, jis gali pasidaryti agresyvus ir nutrūkęs pulti kitus šunis, žmones ar pakliūti po automobilio ratais, nes sunkiai orientuojasi nepažintose erdvėse“ – argumentus, kodėl laikymas šunis pririštus negali ir toliau būti toleruojamas dėsto GGI vadovė.
Anot B. Vaitiekūnaitės, pririštas prie grandinės šuo įkalinamas, jis nebegali pabėgti nuo pavojaus, pavyzdžiui, užpuolus kitam šuniui ar laukiniam gyvūnui. Taip pat tokie šunys patiria didesnę infekcijų ir ligų riziką, dažnai į kaklą įauga grandinė ar antkaklis.
Išsivysčiusiose šalyse šunų neriša
Išsivysčiusių, demokratinių valstybių visuomenės draudimą laikyti šunis nuolat pririštus yra jau įtvirtinusios arba juda jo įtvirtinimo link.
Aiškiausiai ir griežčiausiai tokius draudimus yra numačiusios Austrija bei Švedija. Šių šalių gyvūnų gerovės politika yra laikoma pavyzdine, jų įstatymų bei sankcionavimo modeliai yra pateikiami kaip gerosios praktikos.
Ne tik žmogaus patogumas, bet ir silpnesnės būtybės, šiuo atveju, gyvūno pamatinių poreikių ir laisvių paisymas, yra pažangios visuomenės požymis. Visapusiškas empatijos ugdymas svarbus visose srityse, o atjauta gyvūnams vienas akivaizdžiausių atjautos raiškos būdų.
„Gyvūno rišimas prie būdos yra nesuderinamas su jokios gyvos būtybės gerove, taip pat parodo visos šalies sąmoningumo lygį, moko vaikus nuo pat mažumės neturėti atjautos, o tai vėliau pasireiškia ne tik bendravime su gyvūnais, bet ir visuose santykiuose.“ – teigia GGI vadovė Beatričė Vaitiekūnaitė.
Draudimas rišti šunis prie būdos pašalintų „užsilikusią“ elgesio praktiką, kurią reikia permąstyti tiek dėl gyvūnų gerovės, tiek dėl Lietuvos, kaip išsivysčiusios ir demokratinės valstybės krypties. Toks draudimas parodytų visuomenės brandą, užtikrintų kitokio santykio su gyvūnu ugdymą, todėl yra labai svarbus žingsnis kokybiškos gyvūnų gerovės politikos link.
Informacija parengta VšĮ „Gyvūnų gerovės iniciatyvos“, siekiant skatinti žmones saugoti savo augintinius bei rūpintis gyvūnų gerove.
