Prieš pusantrų metų
Primename, kad 2022-ųjų lapkritį rokiškėnei trūko kantrybė, kai trys keturkojai pastojo jai kelią einant į Kavoliškį, o grįžtant atgal situacija pasikartojo. Nors moteris sakė šunų nebijanti, tačiau jaučiasi ne visai saugiai, kai trys svetimi šunys pastoja kelią ir nors nepuola, bet aploja visus praeinančius ar pravažiuojančius dviračiais, paspirtukais. Jau tąkart moteris tvirtino, kad situacija kartojasi nebe pirmus metus – vaikščiodama per COVID-19 pandemiją šiuos šunis taip pat čia sutikdavusi.
Rokiškio kaimiškosios seniūnijos seniūno pavaduotojas Vilmantas Raupys į tuometinę situaciją sureagavo gan ramiai sakydamas, kad žinia apie šalia minėto pėsčiųjų tako laisvai bėgiojančius keturkojus nenustebino: „Pats mačiau, kad tie šunys bėgioja, ir žmonės skambino, seniūnija sprendžia šią problemą. Kalbėjomės su gyventojais, kurie laiko šunį. Kiti du šunys pas juos atbėga iš kito namo. Žmonės pažadėjo padaryti voljerą, kad šuo nelakstytų. Šunys nepiktybiniai, neagresyvūs, nekanda, ant takelio neišbėga, bet turi būti pririšti“.
Šiandien
O trečiadienį redakciją pasiekusios moters skambutis ir skundas buvo analogiškas: „Nuo kalnelio, kur yra keletas namų – Kavoliškio gyventojai tikrai žino šią vietą – itin dažnai atlekia trys lojantys šunys. Nėra labai jauku, nes kiekvieną kartą nežinai ko tikėtis. Nepuola, bet loja, eina artyn. Gal gina savo teritoriją. Kažkurį rytą einant į darbą labai išgąsdino, nes ėjau užsidėjusi ausines ir negirdėjau, kad jie atbėga. Tik pamačiau, kai jau sukiojosi prie pat. Nejauku. Ir tikrai tikiu, kad ne man vienai, juk žmonių čia praeina ne po vieną per dieną ir ne visi nebijo šunų. Reikia gi kažką daryti“.
Prie nuoskaudos moteris priminė ir faktą, kad jau buvo girdėjusi pažadus šiuos niekieno šunis gaudyti, išvežti, pririšti.
Pergudrauja
Vėl paklaustas apie tą pačią palaidų šunų situaciją šiais metais, V. Raupys sakė, kad juos pagauti yra labai sudėtinga: „Tie trys šunys – itin protingi, o kadangi yra sulaukėję, neprisileidžia žmonių, nesuviliosi jų ir maistu. Jų savisaugos instinktas jau labai stiprus: vos pamato, kad artiniesi, bėga, slepiasi ir į jokias gaudykles neįviliosi, su tinklais nepačiupsi. Migruoja jie nuo Sacharos miško, kur irgi turi olų, slapstosi, į Kavoliškį, Jakiškius. Prasimaitina iš kitų, naminių, šunų vogdami maistą. Aišku, kažkas juos ir specialiai pašeria. Gaili gyvūnų. Buvo pas vieną žmogų į filmuojamą teritoriją patekę, tai savininkas pažiūrėjęs video medžiagą sakė tokių protingų šunų nematęs“.
Šiais metais pagaus!
Seniūnės pavaduotojas patikino, kad deda visas pastangas stengdamiesi juos sugauti, bet šiam darbui reikalingi specialistai ir priemonės: narvai, pirštinės, gal net apranga.
„Juk jie – laukiniai. Jei pavyktų pagauti, faktas, kad jie nebus ramūs – gali ir kąsti. Tad turi dirbti specialios tarnybos. Jei atsirastų tokia, kuri tikrai sugebėtų juos pagauti – seniūnija ir sumokėtų. Kalbame su Utenos gyvūnų prieglauda dėl narvų, gal ir savanorių, kurie pagelbėtų gaudant šiuos nelaimėlius. Reikia humaniško būdo, nes kitu atveju gyvūnų teisių ginėjai tuoj sukrus. Šiuo metu žinom šunų buvimo vietą – sukiojasi aplink vieno žmogaus sodybą – tad tikimės pagauti“, – greitu metu išspręsti problemą vylėsi V. Raupys ir pažadėjo, kad jei tai pavyks, šį „laimėjimą“ iš karto paviešins.
Pasak seniūnės pavaduotojo, panaši probleminė situacija kaimiškosios seniūnijos ribose yra ir Juozapavos kaime.
