Specialistai teigia, kad nei vienas mūsų mylimas augintinis nėra apsaugotas nuo ligų, kurių – apstu. Viena tokių, kurias be galo sudėtinga diagnozuoti – portosisteminis šuntas, kitaip dar vadinamas kepenų kraujotakos apsigimimu. Ši liga dažniausiai diagnozuojama mažų veislių šuniukams, tačiau gali sirgti ir vidutinių, didėlių veislių šunys.
Portosisteminis šuntas – kas tai?
Ši liga keturkojams yra įgimta ir sukelia rimtas sveikatos problemas, kadangi viena kraujagyslės atšaka aplenkia kepenis ir neleidžia tinkamai joms vystytis bei atlikti savo įprastų funkcijų.
Nustatyti, ar keturkojis serga šia liga nėra paprasta, kadangi simptomai būna labai įvairūs.
„Šios ligos diagnozė kartais primena detektyvo darbą ar „Daktaro Hauso“ serialą“, – šypteli pokalbį pradėdamas veterinarinės klinikos „8 drambliai“ gydytojas Vytautas Sabūnas ir tęsia, – simptomai keturkojams pasireiškia įvairiai: kartais tai gali būti vėmimas, viduriavimas, silpnas apetitas, šlapinimosi sutrikimai, o kartais netgi neurologiniai sutrikimai – gyvūnas gali prarasti koordinaciją ar kęsti į epilepsiją panašius traukulius. Jei ši liga nėra diagnozuojama ir gydoma, ji sutrumpina keturkojo gyvenimo trukmę ir kokybę“.
Veterinarijos klinikos gydytojai pastebi, kad pacientai, sergantys šia liga būna silpniau išsivystę nei kiti šuniukai, gimę toje pačioje vadoje, sulysę bei turi silpnesnę kailio struktūrą. Dažniausiai ši liga diagnozuojama mažų veislių šunims iki vienerių metų amžiaus.
Simptomai – įvairūs
Tam, kad būtų galima diagnozuoti šią ligą, paprastų kraujo tyrimų nepakanka.
„Gyvūnui atliekami specifiniai laboratoriniai kraujo tyrimai, kurių metu matuojama amoniako ir tulžies rūgščių koncentracija kraujyje“, – pasakojo veterinarijos klinikos „8 drambliai“ gydytojai.
Kad šie tyrimai būtų atlikti, reikalingas specialus augintinio paruošimas.
„Prieš tyrimą pacientas negali būti maitinamas 12 valandų, tuomet atliekamas tyrimas ir jis pamaitinamas. Po dviejų valandų atliekamas dar vienas tyrimas. Tai išties yra ganėtinai specifinė diagnostika“, – kalbėjo specialistai.
Paskutinis tyrimas, kuris patvirtina arba paneigia ligos diagnozę – kraujagyslių kompiuterinė tomografija. Būtent tokio tipo šiuolaikišką išmanią įrangą pastaruoju metu naudoja veterinarinės klinikos „8 drambliai“ specialistai.
„Šio tyrimo metu yra išryškinamos kraujagyslės. Būtent taip ir yra nustatomas gyvūno kepenų kraujotakos apsigimimas. Svarbu paminėti, kad kompiuterinė tomografija yra reikalinga ne tik tam, kad diagnozuotume šią ligą, bet ir kad galėtume pasiruošti tolimesniems veiksmams – paciento operacijai. Šio aparato pagalba nustatomas kraujagyslių apsigimimo tipas, kraujagyslė būna išmatuojama bei nustatoma tiksli vieta, kur ji yra. Tai svarbu tam, kad chirurgai žinotų, kurią tiksliai vietą reikia operuoti“, – pasakojo specialistai.
Prieš operaciją – ilgas pasiruošimas
Pasiruošimo operacijai etapai labai skirtingi. Kaskart chirurgų komanda vertina kompiuterinę tomografiją ir planuoja tolimesnius gyvūno gydymo veiksmus.
„Nusprendus, kad gyvūnui reikalinga operacija, užsakome specifinį kraujagyslės implantą, kuris pakitusią kraujagyslę užveržia per ilgesnį laiką, kad spėtų adaptuotis organizmas, ir tokiu būdu nukreipiama kraujotaka teisinga linkme. Yra daug metodikų, kaip visa tai būtų galima atlikti, tačiau mes naudojame aukščiausio lygio technologijas.
Yra keletas momentų, būtent kuriuos reikia užtikrinti šios operacijos metu. Tai – temperatūra, gliukozės, deguonies įsisavinimas organizme, infekcijos rizikos mažinimas. Mažų veislių šunys dažniausiai serga šia liga, tad jie visiems šiems elementams yra be galo jautrūs.
Esant bent vieno iš šių elementų nukrypimui nuo normos gyvūnui gali grėsti stiprios komplikacijos ar visa tai baigtis netgi mirtimi“, – apie pasiruošimą operacijai pasakojo veterinarijos gydytojai.
Tam, kad taip nenutiktų, veterinarijos klinikoje pluša aibė gydytojų bei asistentų, kurie užtikrina tobulo rezultato kokybę. Pacientas į kliniką dažniausiai atvežamas operacijos dieną arba dieną prieš. Šiai keturkojo operacijai keletas asistentų bei du chirurgai ruošiasi maždaug pusdienį.
„Pacientas patalpinamas į inkubatorių, jam į veną lašinamas gliukozės tirpalas. Inkubatoriuje sudaromos tam tikros mikroklimato sąlygos – padidintas deguonies kiekis, atitinkama temperatūra, drėgmė. Bendroje nejautroje ruošiamas operacinis plotas, laikantis visų sterilumo protokolų. Kada gyvūnas būna paruoštas operacijai, ją atliekame. Jeigu viskas klostosi sklandžiai, ji trunka nuo 20 iki 30 minučių. Tuomet pacientas vėl patalpinamas į inkubatorių ir jam sudaromas trijų dienų grafikas, kada komanda 24 val. per parą stebi inkubatoriuje esantį pacientą – tikrina gliukozės kiekį kraujyje, temperatūrą, maitina, lašina tirpalus, užtikrina skausmo kontrolę ir atlieka veiksmus mažinančius infekcijos riziką.
Būtent šios trys dienos yra kritinės. Jei jas gyvūnas išgyvena, viskas vyksta sėkmingai, jis išleidžiamas į namus, o šeimininkams sudaromas atskiras grafikas, kaip augintinį prižiūrėti namuose bei kada pasirodyti veterinarijos klinikoje apžiūrai ir numatytiems tyrimams“, – pasakojo jis.
Po operacijos namuose gyvūno šeimininkai privalo stebėti jį ir laikytis veterinarijos klinikoje sudaryto plano.
„Ar efektyvi operacija ar ne traktuojame po keturių savaičių, pamatavę tam tikrus rodiklius. Jei amoniako ir tulžies rūgšties tyrimai geri, vadinasi operacija pavykusi ir dažniausiai gydymas ir vaistai nebereikalingi. Tai pakankamai reta liga, kuri reikalauja išskirtinio dėmesio detalėms ir aplinkybių visumos, kad pasiektume gerus rezultatus. Pastarųjų metų rezultatai palankūs, daugelis atvejų baigiasi sėkmingai, o tai dar kartą įrodo, kad žinios, personalo pasiruošimas ir technologijos yra teisinga formulė siekiant tikslų“, – teigė veterinarijos gydytojai.
Klientai džiaugiasi klinikos gydytojų profesionalumu
Vilnietis Povilas, įsigijęs trijų mėnesių Maltos bišonę, nė neįtarė, kad augintinė serga šia liga. Kurį laiką Luną į netoliese namų esančią veterinarijos kliniką vedęs vyras matė, kad ji vis labiau darosi vangi, o gydymas – nepadeda. Tuomet jis keturkoję atvedė į veterinarijos kliniką „8 drambliai“.
„Vos tik nuvykus gydytojai teigė įtariantys, jog Lunai – portosisteminis šuntas“, – teigė Povilas.
Maltos bišonė jautėsi silpnai. Pasak šeimininko, buvo tokių momentų, kuomet atrodė, kad jai darosi sunku ne tik judėti, bet ir nulaikyti galvą. Veterinarijos klinikos gydytojai nedelsiant atliko visus reikiamus tyrimus ir paaiškėjo, jog Lunai – portosisteminis šuntas.
„Su vaistais išgyvenome iki operacijos. Ji buvo sėkmingai atlikta. Pasiėmę šuniuką klausėme visų gydytojų rekomendacijų, o dabar džiaugiamės guvia ir laiminga augintine namuose. Už tai esame dėkingi visiems Luna besirūpinusiems chirurgams ir veterinarijos klinikos personalui“, – dėkingumo veterinarijos klinikos „8 drambliai“ darbuotojams neslėpė klientas.
