1. Apsauga nuo išorės ir lauko parazitų
Dažniausiai šunis pavasarį reikia apsaugoti ne tik nuo ektoparazitų (erkių, blusų, utėlių ar kitų kailio bei odos parazitų), bet ir nuo endoparazitų (gyvenančių bei besidauginančių virškinamajame trakte, širdyje, kepenyse).
Erkės tampa aktyvios jau nuo pliusinės 3–5 laipsnių temperatūros, ypač šviečiant saulei. Daugiausia erkių yra aukštoje žolėje bei krūmuose.
Apsauga nuo erkių gali būti kelių tipų: tabletės, lašai, antkakliai. Neapsigaukite, nėra vieno ir geriausio būdo, bet visos priemonės veikia ir pasišalina iš organizmo vienodai. Tiek tabletės, tiek lašai, tiek antkakliai veikia paralyžiuodami erkę, kai ji įsikabina į odą. Paralyžiuota erkė nespėja su seilėmis išskleisti ligos sukėlėjų ir vėliau sudžiūna bei nukrenta nuo gyvūno odos. Visos prieš tai minėtos apsauginės priemonės veikia tuomet, kai patenka į kraują ir visai nesvarbu ar į organizmą pateko per burną, ar per odoje esančias riebalų liaukas, o pasišalina augintinio kepenų bei inkstų dėka.
Tablečių saugančių Jūsų augintinius nuo erkių pernešamų ligų bei kitų kailyje galinčių apsigyventi parazitų didžiausi privalumai – tiksli dozė ir lengvas sudavimo būdas. Tabletės skanios, daugelis augintinių jas po maisto suėda tarsi skanuką. Tabletės gali apsaugoti šunį nuo erkių pernešamų ligų nuo 4 iki 12 savaičių. Trumpesnio veikimo tabletės turi taip pat papildomą naudą – jos veikia ir kai kuriuos virškinamojo trakto bei širdies parazitus.
Veterinarijos gydytojai primena, kad 72 h prieš lašinant ir jau sulašinus lašus ant augintinio odos, negalima maudyti su šampūnu, nes lašai į kraują patenka per odos riebalines liaukas. Lašai gali turėti erkes atbaidančią savybę, bet ji veikia ne visą lašų veikimo laiką. Lašai veikia 4 savaites, o atbaido erkes iki 3 savaičių.
Apsauga nuo endoparazitų pavasarį taip pat yra būtina. Endoparazitai sutrikdo vidaus organų veiklą, medžiagų pasisavinimą. Didelė invazija parazitų gali nualinti šuns organizmą iki mirties. Jaunus šuniukus (iki 12 mėn. amžiaus) Begemoto veterinarijos gydytojai pataria nukirminti vieną kartą per mėnesį, suaugusius šunis (vyresniu nei 1 metų) bent jau 2–4 kartus per metus, priklausomai nuo šuns būdo.
Nepamirškite, visi preparatai tiek nuo endo, tiek nuo ektoparazitų yra receptiniai ir juos galite įsigyti tik veterinarijos klinikose arba vaistinėse.
2. Saugokite augintinį nuo žolės valgymo
Ar jūsų augintinis rupšnoja žolę? Taip, pripažinsime, tai gan smagus vaizdelis, bet ar žinojote, kad tai yra itin pavojingas Jūsų augintinio įprotis?
Žolės ėdimas pavojingas dėl:
- Pesticidų žolėje
- Parazitų kiaušinėlių ir pirmuonių ant žolės
- Nuodingų žolės rūšių
- Žolė prilipusi prie skrandžio ir žarnų sienelės gali sukelti vėmimą ir net žarnų invaginaciją
- Žolės gumulai formuoja svetimkūnius skrandyje ir žarnyne
Šunys savo virškinamajame trakte neskaido žolėje esančios celiuliozės, tad ir žolės jie nevirškina. Todėl dažnu atveju suėstą žolę šunys išvemia arba išsituština jos visai nesuvirškinę. Tai tik dirgina skrandį ir žarnas, nekalbant apie žolės gumulo užstrigimo pavojų virškinamajame trakte.
Augintiniai žolę ėda dėl saldaus jos skonio ir blogų įpročių. Jei pastebite, kad su žolės valgymu susijęs ir pakitęs šuns elgesys ar išvaizda – patariame pasikonsultuoti su veterinarijos gydytoju.
3. Paruoškime augintinio kailį šilties orams
Pavasaris yra metų laikas, kai šunys linkę labiausiai nusimesti, atsikrati kailio pertekliaus ir šiltam pavasariui bei vasarai pasikeisti į plonesnį, bei šiek tiek šviesesnį kailį.
Atšilus orams galima padėti augintiniams greičiau pasikeisti kailį juos šukuojant, maudant arba nukailinant pas specialistus-kirpėjus. Priklausomai nuo jūsų šuns kailio tipo galbūt vertėtų įsigyti konkretų šepečio tipą ar šampūną. Ypač vyresniame amžiuje ilgesnio plauko savininkai sunkiau patys meta kailį. Dėl užsilaikančio pokailio sutrinka gyvūno termoreguliacija, gali pradėti formuotis iššutimai ant odos. Dėl besikeičiančių orų oda gali pradėti pleiskanoti ar net labiau riebaluotis. Veterinarijos klinikos Begemotas dermatologė primena, kad kailio ir odos priežiūra pavasarį yra tokia pat svarbu kaip ir žiemą.
Pasireiškus neiprastiems kasymosi, laižymosi požymiams, kosuliui ar čiauduliui, nereikėtų atmesti alergijos žiedadulkėms ar kitiems atgimstantiems aplinkos veikiams.
4. Saugokite pėdutes nuo lietaus bei karšto asfalto
Šylant orams, kai ištirpsta sniegas dažnas augintinių savininkas net nesusimąsto, kad kartu su tirpstančiu sniegu balutėse nemažai būna ir po žiemos likusių druskų, tad iki pirmųjų stiprių lietaus audrų veterinarijos gydytojai dermatologai pataria grįžus pėdutes nusiplauti arba pasivaikščiojimams miesto takeliais naudoti avalynę.
Orams sušilus ir esant labai saulėtoms dienoms veterinarijos specialistai pataria augintinių pėdas saugoti nuo karšto asfalto bei šaligatvių, jei augintinį vedates dienos metu kartu su savimi. Geriausia apsauga – speciali avalynė arba pėdų vaškas.
5. Nepalikite augintinio automobilyje
Atšilus orams daugėja ir kelių automobiliais į sodybas, prie ežerų bei į miškus. Tačiau, net ir kelios minutės be ventiliacijos augintiniams automobilyje gali būti lemtingos. Kai už lango kepina saulė labai svarbu niekada automobilyje nepalikti šuns be priežiūros, nes jis gali perkaisti. Perkaitimas, dar kitaip vadinamas šilumos smūgiu, gali sukelti sunkias ar net mirtinas ligas, pavyzdžiui, šunims nuo perkaitimo gali sustoti širdis.
Laimei, šunų perkaitimo požymius nesunku pastebėti. Pirmasis požymis yra intensyvus lekavimas.
Ankstyvieji perkaitimo požymiai – gali tiesiog atrodyti, kad jūsų šuo mažiau reaguoja į jus ar į sakomas komandas. Taip pat pastebimas gausus seilėtekis, spartus širdies plakimas pridėjus prie krūtinės, koordinacijos sutrikimai. Pavojingiausiai, kai perkaitusiam šuniui pasireiškia alpimas, kolapsas arba traukuliai, jis gali viduriuoti arba vemti, o dantenos ir liežuvis gali pamėlynuoti arba tapti ryškiai raudoni.
Kada gi reikia kreiptis į veterinarą?
Kalbant apie konsultaciją su veterinaru, prisiminkite, kada paskutinį kartą lankėsi Jūsų šuo? Remiantis naujausiomis rekomendacijomis Begemoto veterinarijos klinikos specialistai primena, kad šunų sveikata profilaktiškai turėtų būti tikrinami bent kartą per metus, o pavasaris yra puikus laikas tai padaryti.
Veterinarijos gydytojas apžiūros ir konsultacijos metu ne tik apžiūrės jūsų augintinį, atliks profilaktinius kraujo tyrimus, bet ir patikrins ar vakcinos yra galiojančios, mikroschemos numeris ir visa informacija sistemoje yra tinkama, ar nereikėtų suplanuoti dantų valymo procedūros.
Po tokios „techninės“ metinės patikros bus dar ramiau pavasaroti, vasaroti bei keliauti ir ieškoti nuotykių.
