Metai po draudimo Lietuvoje: aiškėja, kiek gyvūnų kankintojų sulaukė tokios bausmės

Lietuvos policijos duomenimis, policijos pareigūnai 2023 m. 7 asmenims skyrė gyvūnų konfiskavimą. Visais atvejais buvo konfiskuojami šunys. Taigi, 7 asmenims buvo pritaikytas ir draudimas, numatytas Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo 6 straipsnyje (gyvūno laikytoju negali būti asmuo, kuris žiauriai elgėsi su gyvūnu, jį kankino, ir iš kurio buvo konfiskuoti visi gyvūnai, – 2 metus įsiteisėjus nuobaudai).

Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) duomenimis per 2023 metus, pritaikant LR Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo 6 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktų nuostatas, taip pat septyniems asmenims VMVT uždraudė dvejus metus laikyti tos rūšies gyvūnus, prieš kuriuos asmenys naudojo neteisėtus veiksmus, ir iš kurių gyvūnai buvo konfiskuoti. 2023 m. pagal gyvūnų rūšis 60 proc. konfiskuotų gyvūnų sudarė gyvūnai augintiniai ir 40 proc. ūkiniai gyvūnai.

Tuo tarpu Lietuvos savivaldybių asociacijos duomenimis pagal Administracinių nusižengimų kodekso 346 straipsnio 16, 17, 18 arba 19 dalį (numatomos baudos už žiaurų elgesį su gyvūnais siekiančios iki 6000 Eur) per 2023 m. asmenų nubausta praktiškai nebuvo (išskyrus vieną atvejį Lazdijų rajone). Visgi, Lietuvos savivaldybių asociacijos pateikti duomenys kelia abejonių, nes dar 2023 m. spalį tos pačios asociacijos duomenimis draudimas laikyti gyvūnus buvo pritaikytas 2 žiauriai su jais besielgusiems asmenims. Paprašius duomenis pateikti už visus 2023 m. teigiama, kad toks draudimas 2023 m. praktiškai pritaikytas nebuvo (išskyrus minimą tik 1 atvejį Lazdijų raj.).

Įstatymų pakeitimai, draudžiantys asmenims kurį laiką (priklausomai nuo veiklos sudėtingumo – 2–4 metus) įsigyti ir laikyti naują gyvūną priimti 2022 m. Šis draudimas buvo inicijuotas nevyriausybinės organizacijos „Gyvūnų gerovės iniciatyvos“ (GGI) ir su kelių Seimo narių pagalba, bet labiausiai Seimo narės Ievos Pakarklytės, pasiekė įtvirtinimą: „Prireikė tikrai daug laiko. Penkerius metus nuosekliai dirbome, kad šis draudimas galiausiai būtų priimtas. Iki šio draudimo gyvūno laikytojas kankinęs gyvūną, jį suluošinęs ar net nužudęs, iškart galėjo įsigyti naują ir vėl daryti su juo tą patį, todėl tokio draudimo įvedimas buvo svarbus žingsnis gyvūnų gerovės link“ – teigia organizacijos GGI vadovė Beatričė Vaitiekūnaitė.

Žiaurus elgesys skirstomas į tyčinius gyvūno sužalojimus ir į nepriežiūrą (veterinarinių paslaugų, maisto ir vandens, pastogės ir t. t. nesuteikimą).

Lietuvos Respublikos Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje numatoma, kad „draudžiama žiauriai elgtis su gyvūnais ir juos kankinti, bet kokiomis priemonėmis tiesiogiai ar netiesiogiai propaguoti ir skatinti žiaurų elgesį su gyvūnais, jų kankinimą, kurstyti smurtą prieš gyvūnus.“

Žiauriu elgesiu su gyvūnais, jų kankinimu tokie veiksmai kaip sąmoningas gyvūnų padarymas bešeimininkiais ar bepriežiūriais, veterinarinės pagalbos nesuteikimas, kai gyvūnams tokia pagalba būtina, gyvūnų gąsdinimas, sužeidimas ar nužudymas ir kt.

Lietuvos Respublikos Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatyme pateikiamas žiauraus elgesio su gyvūnais sąrašas nėra baigtinis, tai reiškia, kad ir įstatyme nenumatyti, tačiau gyvūnui fizinę ar psichologinę žalą sukėlę veiksmai gali būti vertinami kaip žiaurus elgesys.

Savo aplinkoje pastebėjus žiauraus elgesio su gyvūnais atvejus, reiktų kreiptis į Valstybinę maisto ir veterinarijos tarnybą. Atvejais, kai situacija sudėtinga ir gyvūnui gresia suluošinimas ar žūtis, reiktų nedelsiant kreiptis į Lietuvos policiją.

Informacija apie tai, ką daryti susidūrus su žiauriu elgesiu pateikiama nevyriausybinės organizacijos „Gyvūnų gerovės iniciatyvos“ parengtoje „Gyvūnų gelbėjimo instrukcijoje“, kuri prieinama internete adresu: https://ggi.lt/gyvunu-neprieziuros-atvejai/

Anot organizacijos vadovės Beatričės Vaitiekūnaitės, nors Lietuvoje dar labai daug žmonių, kurie naudoja smurtą prieš gyvūną, visuomenė darosi vis mažiau tolerantiška tokiam nusikalstamam elgesiui ir vis dažniau apie tokius atvejus praneša atitinkamoms institucijoms: „Matome, kad vis daugiau žmonių atkreipia dėmesį į jų aplinkoje esančius gyvūnus – kokiomis sąlygomis kaimynai laiko šunis, ar jų būdos nekiauros, ar gyvūnas reguliariai šeriamas, maitinamas. Nors problema išlieka tikrai labai didelė kaimiškose vietovėse, bet žmonių sąmoningumas informuojant tarnybas, gyvūnų gerovės organizacijas, labai padeda, kad žiauraus elgesio su gyvūnais būtų mažiau“.

GGI siekdama stabdyti žiaurų elgesį su gyvūnais, taip pat savo iniciatyva pradėjo vykdyti reidus, daugiausia po miestų aplinkinius rajonus, kaimus, siekdami identifikuoti prastomis sąlygomis lauke laikomus gyvūnus ir jiems pagelbėti.

GGI kviečia prisidėti prie organizacijos veiklos skiriant 1,2 proc. GPM paramą. Informacija, kaip tą padaryti skelbiama: https://ggi.lt/gpm/ Jums ši parama nieko nekainuoja, o GGI tai neįkainojama pagalba sprendžiant žiauraus elgesio su gyvūnais atvejus. Padėkime jiems kartu!